Smulkieji jaučia galą

Ūkio ir finansų ministerijoms paskelbus apie ketinimus didinti verslo liudijimų – patentų – kainas, smulkiųjų verslininkų asociacijos atstovai ėmė ruoštis nelygiai kovai su stambiojo verslo atstovais.

„Galų gale jų rankos nutįso ir iki mūsų“, – „Vakarų ekspresui“ įrodinėjo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininko pavaduotojas Donatas Botyrius.

Pakilus maisto produktų bei pramonės prekių kainoms, vartotojai ir vėl „atrado“ turgų. Turgavietėse maistą ir buičiai reikalingus daiktus žmonės šiandien įsigyja pigiau nei dar prieš metus mažomis kainomis garsėjusiuose didžiuosiuose prekybos centruose. Tai, kad kainų kėlimas atgaivino merdėjančias turgavietes, pripažįsta ir smulkieji prekybininkai, ir prekybos centrų atstovai.

Smulkaus verslo atstovai įsitikinę, jog stambiesiems jie sudaro konkurenciją, o dėl to esą ministerijoms ir buvo „primintos“ patentininkų lengvatos.

D. Botyrius mano, jog yra ir antroji priežastis, dėl kurios ketinama pabranginti verslo liudijimus. Esą šis žingsnis sužlugdytų vadinamuosius namudininkus, išsiperkančius verslo liudijimus tam, kad pragyvenimui sukrapštytų papildomą litą. Ir tuomet, sako D. Botyrius, tikimasi, jog nepajėgiantys susimokėti už patentus žmonės papildytų gerokai praretėjusias prekybos centrų darbuotojų gretas.

Tuo tarpu Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Valdas Sutkus tikina, jog stambieji prekybininkai čia niekuo dėti.

Koją pakišo statybininkai?

Oficialiai Ūkio ir Finansų ministerijos teigia, jog kai kurių verslo sričių patentininkų mokesčiai bei jiems taikomos lengvatos „neatitinka nūdienos realijų“.

Su verslo liudijimais šalyje dirba apie pusantro šimto tūkstančių žmonių. Pačios pelningiausios – statybos ir automobilių remonto sritys.

Statybininkais, dirbančiais su verslo liudijimais, skundžiasi ir statybų bendrovės, kurios nepajėgia konkuruoti su patentininkais, mat jų mokami mokesčiai gerokai skiriasi, o kvalifikuoti statybininkai labiau linkę dirbti sau, o ne bendrovėje.

Būtent dideli uždarbiai bei menki mokesčiai šioje srityje ir paskatino Finansų ministeriją įvesti lygiavą.

Ministerija siūlo nustatyti vieną visiems vienodą verslo liudijimo kainą, siekiančią 1100 litų.

Atims papildomą uždarbį

Jeigu ši kaina būtų patvirtinta, kai kuriems smulkiesiems prekybininkams už patentą tektų mokėti dvigubai daugiau nei iki šiol.

Pavyzdžiui, dabar pynėjai iš šiaudų, amatininkai, gėlių pardavėjai ar batų taisytojai skirtinguose miestuose pagal savivaldybių nustatytas patentų kainas per metus už verslo liudijimą moka 200-400 litų.

Smulkieji verslininkai atmeta tokį ministerijos siūlymą ir ketina išsikovoti, kad patentų kaina būtų diferencijuojama ne tik pagal veiklos sritis ir jų pelningumą, bet ir pagal regionus. Juk patentininkų uždarbis didmiesčiuose ir kaimo vietovėse gerokai skiriasi.

„Dauguma žmonių su verslo liudijimais dirba norėdami prisidurti prie algų, tai žmonės daro laisvu nuo pagrindinio darbo laiku. Nesvarbu, kiek bus didinamas mokestis už patentą, jis šiai grupei žmonių tikrai bus smūgis į paširdžius“, – įsitikinęs smulkiųjų verslininkų atstovas D. Botyrius.

Nelogišku žingsniu jis vadina ketinimą visiems patentininkams nustatyti bendrą kainą: „Kaimuose ar mažuose miesteliuose dirbantys žmonės to neatlaikytų. Tiesiog dėl nedidelio uždarbio jiems nevertės pirkti pabrangintą patentą“, – dėstė klaipėdietis.

D. Botyriaus manymu, valdžia patentų kainas kitąmet sumąstė kelti neatsitiktinai.

„Dideli pinigai ir užmojai jų nemaži – turgavietės prekybos centrams jau seniai buvo lyg rakštis vienoje vietoje, tad dabar rado būdą, kaip ją ištraukti – su ministerijų pagalba. Kaip paprasta – neapsimoka prekybininkui pirkti brangaus verslo liudijimo, vadinasi, obuolių turguje jis nebepardavinės, o vartotojui neliks nieko kita, kaip tik vėl grįžti į prekybos centrą ir už obuolius mokėti brangiau“, – ironizavo Tilžės turgaus prekeiviai.

Pats turgavietėje dirbantis D. Botyrius įsitikinęs, kad ministerijų sprendimui kelti patentų kainas įtaką daro Lietuvos Prekybos įmonių asociacija, kuriai priklauso ir didieji prekybos centrai.

Šios asociacijos direktorius Valdas Sutkus kaltinimus atremia argumentu, jog bet koks panašus nepopuliarus sprendimas iššaukia nepasitenkinimo emocijas ir kaltų ieškojimą.

„Kažin, iš kurios pusės galėtų kyšoti mūsų ausys? Kalbama apie mokestinės bazės Lietuvoje sutvarkymą, o šiame procese mes nedalyvaujame. Ūkio ir finansų ministerijos siūlo mokesčius už patentus priartinti prie realybės. Kita vertus, prisiminkite, kodėl atsirado tokie verslo liudijimai – ši lengvata buvo patvirtinta kaip laikinas sprendimas, padėsiantis įsitvirtinti smulkiems prekybininkams pirmaisiais Nepriklausomybės metais. Praėjo ne vieneri metai ir versle labai daug kas pasikeitė“, – savo poziciją dėstė V. Sutkus.

LSVPA spalio 29 dieną sostinėje sės prie apskrito stalo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais ir svarstys, kaip keisti individualios veiklos reglamentavimą.

Konkretūs sprendimai dėl patentų kainų kėlimo turėtų būti priimti ateinančiais metais.

Faktai

* Šiuo metu yra 94 veiklos, kurioms galima įsigyti verslo liudijimą.

* Daugiausiai verslo liudijimų Lietuvoje išduodama prekybos ir statybos darbams.

* Verslo liudijimų kainas nustato savivaldybės. Įvairiuose miestuose jos svyruoja nuo 100 – 1500 litų.

* Lietuvoje su patentais dirba apie 130 tūkst. žmonių.

* Su verslo liudijimu dirbantis asmuo kas mėnesį „Sodrai“ sumoka po 133 litus, ligonių kasoms – po 29 litus.

Mokesčiai turi būti skirtingi

Liudas BUTAUTAS, bendrovės „Naujasis turgus“ direktorius

Kelti kainas už patentus galima tik atsižvelgus į verslo sritį ir regionus, kuriuose dirbama. Dažnai tenka kreiptis į statybininkus – ką nors patvarkyti turgavietėje jie be 100 litų net nesutinka, o už patentą metams moka po 1000 litų. Šiems mokesčius derėtų didesnius mokėti. Kiti turguje prekiauja bulvių skustukais ar geležėlėmis, didesni mokesčiai tokiems prekeiviams taptų nepakeliama našta.

„Dieną lygina su naktim“

Ramutė KUBILIENĖ įmonės „Senasis turgus“ direktorė

Esu įsitikinusi, kad šiuo ketinimu stengiamasi sužlugdyti smulkiuosius prekybininkus. Bandymų būta ir anksčiau. Dar 1997 metais turguose dirbantys žmonės streikavo prieš valdžios norą priversti juos kurti individualias įmones. Streikai padėjo – ketinimų buvo atsisakyta. Dabar ir vėl kartojamas tas pats scenarijus. Sukėlę kainas didieji prekybos centrai atbaidė žmonės. Vis daugiau vartotojų perka maistą pas mus, nes produktai šviežesni ir pigesni. Sulyginti šių dviejų pusių verslo sąlygas – tas pats, kas dieną lyginti su naktimi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.