Lietuvos ūkininkai nuo 2008-2009 prekybos metų galės savanoriškai nutraukti cukrinių runkelių tiekimą cukraus gamintojams pagal 2007-2008 prekybos metais turimos kvotos dydį ir gauti restruktūrizavimo paramą.
Pasak Žemės ūkio ministerijos pranešimo, cukrinių runkelių augintojams, pateikusiems paraiškas šiai paramai gauti, numatoma skirti 10 proc. cukraus gamintojams skirtos restruktūrizavimo paramos 2008-2009 prekybos metais ir 820,04 litų papildomą išmoką už atsisakytos cukraus kvotos toną. Augintojai paraiškas restruktūrizavimo paramai gauti galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) nuo šių metų spalio 30 dienos iki lapkričio 30 dienos.
Restruktūrizavimo parama pagal NMA nustatytą eilę bus mokama tik tokiam augintojų skaičiui, kurių bendras atsisakytų cukraus kvotų kiekis neviršys 10 proc. kiekvienam gamintojui skirtos cukraus kvotos dydžio. Apie cukrinių runkelių augintojų planus cukraus gamintojai bus informuoti iki gruodžio 14 dienos.
Cukraus gamintojai iki 2008 m. sausio 31 d. gali pareikšti norą mažinti gamybą daugiau kaip 10 proc. pirmiems 2008-2009 prekybos metams arba ir pirmiems, ir antriems 2009-2010 prekybos metams. Tokiu atveju nebus nagrinėjamos cukrinių runkelių augintojų paraiškos ir įsigalios cukraus gamintojo restruktūrizavimo mechanizmas, numatantis baltojo cukraus kvotą sumažinti didesniu kiekiu.
Žemės ūkio ministerija, norėdama sužinoti socialinių partnerių apsisprendimą, į pasitarimą sukvietė cukraus gamintojus ir cukrinių runkelių augintojus, suinteresuotų institucijų atstovus.
„Europos Komisija pasiūlė savanoriškumo modelį ir vieniems, ir kitiems. Būtų gerai, jei abi pusės rastų bendrą sprendimą kaip išgyventi, kad nuostoliai būtų mažiausi ir visi pasinaudotų skiriamomis restruktūrizavimo lėšomis”, – sakė žemės ūkio ministrė prof. Kazimira Prunskienė.
Cukrinių runkelių augintojų asociacijos tarybos primininkas Kastytis Patiejūnas pasitarimo dalyvius informavo, kad apie 60 proc. dydžio cukraus kvotą turintys kooperatyvų nariai nori trauktis iš verslo ir atsisakyti kvotos. Žemės ūkio kooperatyvai „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai” ir „Aukštaitijos cukriniai runkeliai” yra nusprendę nutraukti susitarimą su bendrove „Danisco Sugar”. Dabartinės cukraus fabrikų siūlomos cukrinių runkelių supirkimo kainos – apie 100 litų už toną – žemdirbių netenkina, todėl jie ketina atsisakyti cukraus kvotos ir ieškos galimybių pasinaudoti restruktūrizavimo parama. „Situacija tikrai rimta ir mes esamomis susitarimo sąlygomis runkelių neauginsime. Paimsime tai, ką duoda Europos Sąjunga”, – kategoriškas buvo K. Patiejūnas.
Nors esama situacija netenkino ir kitų cukrinius runkelius auginančių kooperatyvų („Joniškio cukrus”, „Sūduvos cukriniai runkeliai”, „Pavenčių cukriniai runkeliai”), tačiau sverdami savo naudą jie nebuvo tokie kategoriški.
„Negalime sakyti, kad mums labai blogai, todėl norime ir toliau auginti runkelius. Ši žemės ūkio kultūra dar niekada nėra apvylusi ūkininkų. Labiausiai bijome priešpriešos dėl tų 10 procentų, nes žmonės gali tarpusavyje susipykti, prasidės rungtynės, kas pirmas ateis atsisakyti kvotos. Geriausia būtų, jei visiems proporcingai 10 procentų sumažintų gamybos apimtis”, – išeičių ieškojo Mangirdas Krunkaitis, ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai” pirmininkas.
Žemės ūkio ministrės K. Prunskienės nuomone, ekonomiškai pagrįstas dalies cukrinių runkelių augintojų pasitraukimas iš rinkos būtų tik tuomet, jei tą padarytų silpniausieji, konkurencijos nebepajėgūs atlaikyti žemdirbiai. Su Europos Sąjungos parama jie galėtų restruktūrizuoti savo ūkius, auginti kitas kultūras ar tuos pačius cukrinius runkelius, tik jau ne cukraus, o biokuro gamybai.
Pasitarimo metu savo nuomonę išsakė ir cukraus gamintojai. Jie pareiškė, kad, nelaukdami galutinio augintojų apsisprendimo mažinti kvotą iki 10 proc., patys mažins cukraus gamybą 13,5 proc.
AB „Danisco Sugar”, į Lietuvos rinką atėjusi 1999 m. ir įsipareigojusi tęsti cukraus gamybą, nebuvo patenkinta 2005 m. cukraus sektoriaus reforma, nors pripažino, kad ji būtina. Bendrovė išanalizavo situaciją ir uždarė savo cukraus fabrikus Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, o su Lietuvos cukraus augintojais pasirašė naują tarpprofesinę sutartį.
„Lietuvos runkelių derlius ir efektyvumo rodikliai yra labai geri, todėl mes, savo iniciatyva sumažinę gamybą 13,5 proc., tęsime cukraus gamybą jūsų šalyje”, – užtikrino bendrovės valdybos narys Hansas Adolfsonas (Hans Adolfson) ir pažadėjo netrukus augintojus pakviesti į bendras konsultacijas.
Bendrovė „Arvi cukrus”, daug investavusi į lietuviško cukraus perdirbimo fabriko modernizavimą, taip pat kartu su žemdirbiais ieškos įvairių būdų, kaip palaikyti augintojų entuziazmą ir visiems kartu išgyventi.