Vaikai – tėvų mokytojai

Pritrūkote idėjų? Niekaip nepavyksta išspręsti darbe užklupusių problemų? Įsisukote į rutiną?

Pabandykime rasti pagalbininkų. Sunku patikėti, bet jie – visai šalia. Tai – mūsų vaikai.

Vaikas gali pažadinti mūsų kūrybingumą, parodyti, kaip lengva spręsti problemas, iš naujo atrasti pasaulį. Deja, bet pamatyti paprastus dalykus suaugusiam žmogui būna sunkiausia. O vaikui tai – vieni juokai.

Tokių idėjų įkvėpti švedų lektoriai, broliai dvyniai Frederikas ir Teo Härénai parašė knygą tėvams, kuri taip ir pavadinta – „Idėjų knyga tėvams”. Neseniai buvo pristatytas šios knygos lietuviškas vertimas, o į renginį atvyko vienas autorių – Frederikas.

– Ar pats turite vaikų? – „Vilniaus diena” pasiteiravo F.Häréno.

– Knygą rašėme su broliu, kuris yra sukūręs šeimą ir augina du vaikus. Aš kol kas esu vienas.

– Tai kaip tada galite parašyti idėjų knygą tėvams?

– O man buvo kur kas lengviau nei broliui. Su vaikais jis kalbasi kiekvieną dieną, jam jų šnekos – įprastas dalykas, ir jis nebegirdi iš vaikų lūpų sklindančių „perliukų”. O aš girdžiu.

– Vis dėlto ką naudingo tėvai gali išmokti iš vaikų? Juk paprastai suaugusieji yra jų mokytojai, o ne atvirkščiai.

– Jei reikėtų atsakyti trumpai, sakyčiau, kad išmokti galima visko. Pavyzdžiui, kaip užduoti klausimą – juk jei tinkamai nepaklausi, atsakymo nesulauksi. Vaikai neklausia, kas ir kada – pirmas jų klausimas yra kodėl. Vaikai gali išmokyti įžvelgti naujų įprastų dalykų pritaikymo sričių, nes jų vaizduotės nesaisto daiktų paskirtis. Jie gali išmokyti mus mąstyti plačiau, nes nėra įsprausti į rėmus.

Kad būtų aiškiau, ko mums, rutinos kamuojamiems suaugusiems, būtų galima pasimokyti iš savo vaikų, pateikiame keletą ištraukų iš F. ir T. Härénų knygos.

Apie tikėjimą, kad sugebi

Suaugęs vyras penkerių metų mergaitei sako: „Kamile, ar moki skambinti pianinu?” Mergaitės atsakymas paprastas: „Nežinau, nes nebandžiau.”

Būdami vaikais tikime, kad viskas įmanoma. Užaugę suprantame, jog tai netiesa. Įsikalame į galvą, kad daugybė įmanomų dalykų yra nepasiekiami. Ir tai tikrai nepadeda. Tik gyvenimas tampa nuobodesnis.

Idėja: neužsibrėžkite iš anksto ribų, ko gali ir negali jūsų vaikas. Geriau pasinaudokite nekaltu, kartais naiviu vaiko požiūriu į gyvenimą. Kokias kliūtis drauge su vaiku galėtumėte sugriauti, jei tik pabandytumėte?

Atsako teisingai, bet kitaip

Televizijos viktorina „Mes, penktokai” tapo švedų televizijos klasika. Kartą vieno miestelio moksleivių komandai buvo užduotas klausimas: „Ką reiškia sutrumpinimas CD?” Komandos nariai susimąstė, pasišnibždėjo tarpusavy, ir vienas jų žvaliai atsakė: „Kompaktinė plokštelė”. Ir teisėjas jų atsakymo neįskaitė. „Teisingas” atsakymas turėjo būti „Diplomatinis korpusas”.

Idėja: jei suaugusiųjų paklaustume, kas, jų nuomone, baisiausia gali nutikti išsakius netikėtą sumanymą, dažniausiai išgirstume atsakymą – būti išjuoktam. Vadinasi, suaugusiųjų kūrybiškumą stabdo tai, kad dėl „kvailo” posakio ar poelgio vaikystėje jie buvo suaugusiųjų išjuokti. O mes patys juk taip dažnai juokiamės iš savo vaikų juokingų poelgių ir posakių. Juokimės iš situacijos komiškumo, o ne iš paties vaiko, ir, svarbiausia, leiskime vaikui suprasti, kad tai, ką jis padarė, yra gerai. Juk vaikas nesuklydo, jis tiesiog pasielgė „kitaip teisingai”.