Skyrybų procesas – karas ar taika

Draugiškai išsiskirti pakaks trijų šimtų litų, nuožmiai kovojant neužteks ir kelių tūkstančių

Sutuoktiniams skyrybos – sunkus išgyvenimas. Tačiau kai dėl turto kovojama ypač aršiai, išeikvojama ne tik besiskiriančiųjų sveikata, bet ir dideli pinigai advokatams.

Didžiausias gyvenimo košmaras

Varginančias ir ilgai užsitęsusias skyrybas išgyvenusi Loreta šį laikotarpį atsimena kaip vieną didžiausių gyvenimo košmarų.

„Kai skyrėmės su vyru, pragyvenę septynerius metus, nutariau būti principinga ir atsikovoti kuo daugiau – butą, alimentus mūsų dviem vaikams, sodo sklypą. Tuo metu buvau labai pikta ir, matyt, taip norėjau atkeršyti savo buvusiam sutuoktiniui, kuris mane tikrai labai įskaudino“, – užsitęsusių skyrybų košmarą prisiminė moteris.

Tik vėliau Loreta suprato, kad taikios skyrybos bendru sutarimu jai būtų sutaupiusios ne tik pinigų, sumokėtų advokatams, bet ir emocinę sveikatą, kuri per skyrybas buvo smarkiai pašlijusi. „Dabar nebedaryčiau tokios klaidos. Atsikovotas turtas neatperka sužalotos psichikos“, – prisipažino moteris.

Po penkiolika metų trukusios santuokos su vyru išsiskyrusi Ieva taip pat teigia, kad skirtis taikiai labiau apsimoka, nei kariauti su buvusiu sutuoktiniu.

„Girdėjau moterų skundų, kad skyrybos sugadino nervus, buvo išleista daugybė pinigų advokatams. Kai mano šeimoje pakvipo skyrybomis, nutariau nedaryti tokios klaidos ir pabandžiau sutvarkyti šį nemalonų reikalą kuo neskausmingiau. Mums pavyko viską išspręsti taikiai, netampant vienas kitam nervų dėl lovų, spintų, televizorių ar kilimų. Tada ir pats skyrybų procesas nesmarkiai paplonina piniginę. Už dokumentų sutvarkymą advokatui sumokėjome 200 litų“, – pasakojo Ieva.

Advokatai pataria tartis

Bendrovės Skyrybų centras vadovas Saulius Vaikšnoras dienraščiui sakė, kad besiskiriančioms poroms jis visada pataria susitarti taikiai. „Kam leisti milžiniškus pinigus advokatams, žyminiams mokesčiams? Verčiau panaudotų juos savo vaikų reikmėms. Dažnai rekomenduojame skyrybas išgyvenantiems žmonėms kreiptis pagalbos į psichologus, kad šie padėtų suvaldyti kylančias blogas emocijas, susitvarkyti su patiriamu stresu“, – tikino teisininkas.

Skiriantis taikiai skyrybų procesas brangiai nekainuoja. Už reikiamų dokumentų paruošimą, atsižvelgiant į tai, kiek sutuoktiniai turi turto, tenka mokėti 300–400 litų. „Kaina gali būti didesnė, jeigu bendro turto yra daug – sakykime, penki namai, dešimt žemės sklypų, vertybinių popierių. Bet ir tuomet taikiai vykstančios skyrybos kainuos tik iki tūkstančio litų“, – aiškino S.Vaikšnoras.

Skyrybų dokumentai sutvarkomi per 3–10 dienų. Iki teismo proceso gali praeiti dar mėnuo. Po to – laisvė abiem pusėms.

Pyktis brangiai kainuoja

Skiriantis su pykčiais ir pretenzijomis vien dokumentų parengimas gali kainuoti iki 1500 litų. Advokatai labai greitai suvokia, kokio lygio karas tarp sutuoktinių ir kiek jie iš to uždirbs.

„Paprastai į aršiai kovojančio sutuoktinio pusę stoja dar vienas kareivis – advokatas. Vienas jo vizitas į teismą kainuoja 300–400 litų. O jų gali prireikti kelių, taigi suma susidaro nemaža, – skaičiavo S.Vaikšnoras. –

Jeigu sutuoktiniai niekaip nepasidalija turto ir vaikų globos, skyrybų kaina gali išaugti ir iki 5000 litų.

Jeigu vienas iš sutuoktinių nori „atsiriekti“, pavyzdžiui, milijoną, skyrybos kainuos dar brangiau. Kaip ir nekilnojamojo turto agentai už parduotą turtą, taip ir advokatai už tokią skyrybų bylą ima savo procentus. Jie gali siekti nuo 2 iki 10 proc. per skyrybas atkovoto turto vertės“, – aiškino S.Vaikšnoras.

Skiriantis „karo keliu“, skyrybų iniciatorius valstybei turi sumokėti 3 proc. žyminio mokesčio nuo jam priteisti prašomo turto vertės. Kartais ši žinia atvėsina besiriejančiuosius ir jie pasuka taikiu skyrybų keliu.

Šeimas ardo ir emigracija

Priežastys, dėl kurių skiriasi poros, nepasikeitė nuo XIX a. Tai neištikimybė, alkoholis ir smurtas šeimoje.

„Tačiau pastaraisiais metais atsirado nauja ir sparčiai plintanti priežastis – emigracija. Jauni žmonės išvažiuoja į užsienį uždarbiauti palikę Lietuvoje savo antrąsias puses. Žmonės nutolsta, susvetimėja, nebelieka bendrų interesų ir motyvų gyventi kartu.

Dažniausiai žmogus užsienyje susiranda kitą artimą žmogų ir nutaria skirtis su tėvynėje likusiu sutuoktiniu“, – pasakojo S.Vaikšnoras.

Emigrantų skyrybos dabar sudaro didžiąją dalį Skyrybų centro atstovaujamų skyrybų Lietuvoje. Tačiau emigrantų šeimos paprastai skiriasi taikiai.

„Dar vienas paradoksas – išsis-kyrę su Lietuvoje likusiu sutuoktiniu, užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai dažniausiai naują gyvenimą pradeda ne su tos šalies, kurioje apsigyveno, piliečiu, o su kitu lietuviu ar lietuve, į tą šalį taip pat atvykusiu geresnio gyvenimo ieškoti“, – sakė S.Vaikšnoras.

Vienoje – „skyrybų mugė“

Austrai nutarė per daug nekankinti ir taip stresą išgyvenančių besiskiriančiųjų, tad nutarė šį savaitgalį Vienoje surengti pirmąją pasaulyje „skyrybų mugę“.

Į renginį atvyks specialistai, kurie padės skyryboms pasiryžusiems žmonėms atlikti šią procedūrą kuo neskausmingiau. Ateityje „skyrybų mugę“ planuojama rengti du kartus per metus.

Renginio dalyviai galės pasikonsultuoti, sužinoti savo teises ir pa-reigas po skyrybų, alimentų dydį ir apie galimybę matytis su vaikais. Be to, specialistai žmonėms padės nuspręsti, kaip po skyrybų pradėti naują gyvenimą. Iki šiol užsiregistravo 20 dalyvių, pasirengusių teikti konsultacijas. Tarp jų yra ne tik teisininkų ir psichologų, bet ir nekilnojamojo turto specialistų bei privačių detektyvų.

Įtakos turi ir metų laikas

Teisininkai pastebėjo, kad skyrybų skaičiui įtakos turi ir sezoniškumas. Gerokai daugiau prašymų paruošti skyrybų dokumentus advokatai gauna pasibaigus vasarai ir po Kalėdų bei Naujųjų metų.

Kurortiniai romanai ir šventinių vakarėlių šėlsmas, laisvai besiliejantis alkoholis, skatinantis nukrypti „į šalį“ – visa tai ne vienai porai atsirūgsta skyrybomis.

Pernai Lietuvoje įregistruotos 21 246 santuokos, išsiskyrė perpus mažiau – 11 202 poros.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Šeima ir namai su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.