Dienraštyje „The Telegraph” pasirodė garsaus viešbučių imperijos savininko sero Rocco Forte straipsnis, kuriame italų kilmės verslininkas svarsto, kas būtų, jei Didžioji Britanija nebūtų Europos Sąjungos (ES) narė. Euroskeptiškai nusiteikę britai jo mintis laiko labai įdomiomis, nes jie nėra sužavėti tuo, kad Lisabonoje ES valstybių vadovai sutarė dėl Reformų sutarties ir nori, kad jų šalyje ji būtų patvirtinta tik referendumu.
„Europoje yra kuo džiaugtis. Mes galime laisvai keliauti po žemyną. Mes čia gyvename, dirbame ir turime verslą. Daugelis mūsų mėgaujasi prancūzišku vynu, Ispanijos saule ir vokiškais automobiliais. Daugelis vertina Europos atvirumą ir kultūrinę įvairovę”, – savo svarstymus pradeda R.Forte.
Narystė ES – naudinga
Verslininkas pastebi: „Didžiojoje Britanijoje dirba daug žmonių iš kitų Europos valstybių. Jie, kaip ir mes, priklauso „Europos šeimai”. Jeigu jų nebūtų, britai pasijustų daug skurdesni”. Tačiau ES valstybių narių piliečiai taip pat gauna naudos iš to, kad Jungtinė Karalystė yra ES narė: „Žmonės gali laisvai judėti ir turi puikių galimybių dirbti ir gerai užsidirbti Didžiojoje Britanijoje. Taigi Jungtinės Karalystės santykiai su kitomis ES valstybėmis narėmis yra teigiami ir naudingi abiems pusėms.”
Kas būtų, jei…
Staiga R.Forte ima svarstyti: „O jei Didžiosios Britanijos ir ES santykiai būtų laisvesni? Jei tie santykiai būtų grindžiami prekyba ir bendradarbiavimu, o ne politine ir ekonomine sąjunga? Ar mes pralaimėtume, jei netektume šios naudos?”
Į iškeltus klausimus viešbučių savininkas pateikia savo atsakymą: „Viskas priklauso nuo to, kaip Didžiosios Britanijos vyriausybė derėtųsi dėl naujų santykių su ES”. Savo mintį jis grindžia Šveicarijos pavyzdžiu: „Šveicarija – įdomus modelis, iš kurio būtų galima pasimokyti. Šalis laisvai prekiauja su ES pagal aštuntajame dešimtmetyje pasirašytus susitarimus, nors ji iki šiol nepriklauso ES muitų sąjungai. Visa tai nėra kliūtis prekiauti. Šveicarijos ekonomika labiau integruota į ES nei Didžiosios Britanijos. Šveicarija yra pasirašiusi daugiau dvišalių susitarimų su ES nei bet kuri kita valstybė.”
Apie dvišalius susitarimus
Pirmi Šveicarijos susitarimai su ES buvo pasirašyti 1999 metais. Dabar Šveicarijos piliečiai gali laisvai judėti ir dirbti „senose” 15 ES valstybių narių, ir atvirkščiai. Šveicarija taip pat pasirašė tranzito sutartis su 10 „naujųjų” ES valstybių.
Šveicarijos piliečiai, dirbantys vienoje ar kitoje ES valstybėje, turi tas pačias teises kaip ir tos šalies piliečiai. Jiems užtikrinamos geros darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
Antras dvišalių susitarimų blokas buvo skirtas Šveicarijai prisijungti prie Šengeno erdvės 2008 metais. 2005 metais Šveicarijoje buvo surengtas referendumas, ar šveicarai nori prisijungti prie Šengeno zonos. Atsakymas buvo teigiamas.
R.Forte daro išvadą: „Šveicarijos atvejis – tik pavyzdys, liudijantis, ko galima pasiekti per dvišalius susitarimus su ES. Regis, Šveicarija ir ES pasiekė abibusių laimėjimų. Abi pusės gauna naudos iš prekybos, piliečiai gali laisvai judėti ir dirbti.” Tuo britų verslininkas nori pasakyti, kad narystė ES visai nebūtina – pakanka dvišalių susitarimų tam tikrose srityse.
Narystės minusai
Ironiška, bet, pasak R.Forte, nei Jungtinė Karalystė, nei Airija nepriklauso Šengeno erdvei. Galima teigti, kad Šveicarija bus integruota į ES labiau, nei šiuo metu Didžioji Britanija.
Kita vertus, Šveicarija nepatiria didelių apribojimų, su kuriais susiduria Didžioji Britanija kaip pilnateisė ES narė. Šveicarijai nereikia derintis prie ES verslo reguliavimo taisyklių. Ji pati gali teikti paramą besivystančioms valstybėms be Briuselio įsikišimo. R.Forte atkreipia dėmesį, kad, jei Šveicarija prisijungtų prie ES, jos įnašas per metus galėtų siekti apie 5 mlrd. Šveicarijos frankų (apie 10 mlrd. litų). Tokiomis aplinkybėmis Šveicarija galėtų būti dosni „naujoms” ES valstybėms narėms.
Visiems kritikams, manantiems, jog Didžioji Britanija negali nieko padaryti be ES, R.Forte, remdamasis Šveicarijos pavyzdžiu, atsakytų: „Žinoma, ji gali”.