Meilės drama po Egipto saule

Wolfgango Amadeuso Mozarto operos „Užburtoji fleita” premjera numatyta gruodžio 2 dieną Vilniaus kongresų rūmuose. Dabar operos kūrybinė grupė – ta pati, kuri pernai pastatė Giacomo Puccini „Bohemą” – pasinėrusi į repeticijas.

Lietuvoje W.A.Mozarto opera „Užburtoji fleita” dar niekada nestatyta. Imtis jos po „Bohemos” sėkmės ryžosi ta pati kūrybinė grupė – režisierė ir prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kostiumų dizaineris Juozas Statkevičius.

Dainuos tie patys jaunieji mūsų scenos talentai: Edgaras Montvidas, Asmik Grigorian, Sandra Janušaitė, Joana Gedmintaitė, Laimonas Pautienius, Dainius Stumbras, Egidijus Dauskurdis ir šiemet „Bohemos” komandą papildęs Kęstutis Alčiauskis, Ieva Prudnikovaitė, Lauryna Bendžiūnaitė.

Rodys, kol žiūrės

Apie jaunųjų talentų sėkmę byloja ir tai, kad pirmoji jų opera „Bohema” per metus parodyta jau 25 kartus – tuo negali pasigirti nė viena opera Lietuvoje, ir visi spektakliai išsilaiko vien iš bilietų. Šiemet ši kūrybinė komanda, jau vadinama unikaliu reiškiniu Lietuvoje – operiniu ansambliu, žada įspūdingą „Užburtąją fleitą”. Naujasis pastatymas finansuojamas beveik vien rėmėjų lėšomis. „Kiek jis bus rodomas, negalime spėlioti, nes dirbame taip, kad remiamas tik pastatymas, o visi pasirodymai turi išsilaikyti iš bilietų. Tad kol mus žiūrės, tol ir rodysimės. Pamenu, G.Rinkevičius prognozavo, kad „Bohemą” parodysim tris kartus, aš – kad šešis. Kad bus parodyti 25 spektakliai, negalėjome net svajoti. O norinčiųjų pamatyti dar vis yra, tad spektaklis numatytas ir kitais metais”, – pasakojo režisierė D.Ibelhauptaitė. „Užburtosios fleitos” kol kas numatyti septyni spektakliai gruodžio mėnesį ir šeši kovo.

Aukštoji mada ir teatras

„Nesinorėjo W.A.Mozarto operos herojams užmauti baltų perukų arba kurti itin šiuolaikinio pastatymo, – prisipažino režisierė. – Mes „Užburtąją fleitą” perkėlėme į senovės Egiptą. Ir tai ne mūsų prasimanymas. Pirminėje kompozitoriaus partitūroje ši meilės drama ir vyksta Egipte. Vengėme butaforinio Egipto, stengėmės žiūrovą perkelti į labai tikrovišką faraonų šalį, prisiliesti prie amžinųjų temų.”

Pasak J.Statkevičiaus, viskas iki smulkiausių detalių alsuos trijų tūkstantmečių senumo civilizacijos autentiškumu.

„Pagaliau – tikra prabanga, tikras blizgesys, papuošalų gausa. Egipto stilius tai leidžia”, – sakė kostiumų dizaineris, šioje operoje galintis aukštąją madą susieti su teatru.

Vaidins vokiškai

Pirmą kartą Lietuvoje operoje bus panaudojami ir dramos tekstai. Operos dainininkai ne tik dainuos, jie turės vaidinti kaip aktoriai. Tekstas – vokiečių kalba. Pasak G.Rinkevičiaus, taip jau susiklostė, kad Kaune operos rodomos lietuviškai, o Vilniuje pastaruoju metu – originalo kalba. Dainuoti vokiškai, o kalbėti lietuviškai būtų nelogiška, tad visas kūrinys skambės vokiškai. Bus ir subtitrai lietuvių kalba, juos verčia poetas Antanas A.Jonynas.

Vizualumo operai suteiks dar didingesnės dekoracijos, nei buvo „Bohemoje”, o scenovaizdis keisis dvylika kartų.

Trūksta tik vaikų

G.Rinkevičius sakė nežinantis, iš kur gauti dainuojančių berniukų – jie operai gana svarbūs. „Keli chorai iš Lietuvos bandė ir atsisakė, nežinau, iš kur imsim vaikų ansamblį. Gal iš Latvijos, – svarstė maestro, pristatydamas paskutiniąją W.A.Mozarto operą, parašytą prieš 250 metų. – Tai sudėtingas kūrinys, labai norisi, kad jis nepavirstų paprasta pasaka, kaip kartais operoms nutinka.”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.