Dabartinis Seimas nesiryš pritarti individualiam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, prognozuoja parlamento vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius.
Tokią mintį politikas išsakė Seimo narių ir Nepriklausomybės akto signatarų diskusijoje „Mes ir Konstitucija”, skirtoje paminėti 15-ąsias Konstitucijos priėmimo metines.
„Aš esu šalininkas ir rėmėjas, kad kuo greičiau konstituciniu lygmeniu būtų įtvirtinta piliečių teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, tačiau aš matau politinių jėgų, bent jau dalies politinių jėgų, skeptišką požiūrį į didesnių teisių mūsų piliečiams suteikimą. Ir todėl aš, realistiškai vertindamas situaciją, turiu pripažinti, kad vargu, ar šitas Seimas sugebės balsuoti tokia balsų dauguma, kad pakaktų pakeisti Konstituciją”, – BNS trečiadienį sakė G.Steponavičius.
Jis neįvardino, kurios politinės partijos nepritaria individualaus konstitucinio skundo idėjai, tačiau teigė, jog tai buvo akivaizdu ir liepos mėnesį balsuojant dėl koncepcijos patvirtinimo.
Tuomet koncepcija buvo patvirtinta daugiausia konservatorių ir darbiečių balsais. Nepritarusiųjų gretose didžiausią dalį sudarė socialdemokratai. Pats G.Steponavičius balsuodamas susilaikė.
Siekiant įtvirtinti piliečių galimybę tiesiogiai patiems kreiptis į Konstitucinį Teismą būtina keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų Seime balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
Liepos 4-ąją parlamentarai pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui, tačiau piliečiai dar negali tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes reikia paruošti reikiamas Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisas.
Pagal minėtą koncepciją, į Konstitucinį Teismą galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Šiuo metu abejoti įstatymų atitiktimi pagrindiniam šalies įstatymui gali tik Seimas arba jo narių grupė, prezidentas, Vyriausybė bei visų lygių teismai.
Anot koncepcijos, kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo.
Numatoma, kad kreipimosi mokestis bus minimalus – tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos konstitucinės gynybos priemonę padaryti plačiai prieinamą, taip pat ir socialiai jautriems asmenims.
Teigiama, kad leidus fiziniams ir juridiniams asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, turėtų sumažėti kreipimųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), taip pat padaugėtų bylų Konstituciniame Teisme, todėl gali prireikti pertvarkyti darbo organizavimą.
Tačiau koncepcijoje nebesiūloma padidinti teisėjų skaičių, nors anksčiau manyta, kad to prireiks.
Dabar Lietuvos Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai yra atnaujinamas vienu trečdaliu: teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kurių po tris teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.