Dėl piratinių kompiuterinių programų valstybės biudžetas pernai patyrė daugiau kaip 80 mln. litų nuostolių. Sumažinus nelicencijuotų kompiuterio programų dalį bent dešimtadaliu, šalies ekonomika papildomai gautų 220 mln. litų, o valstybės biudžetas – daugiau nei 25 mln. litų mokesčių.
Nelicencijuotų (piratinių) kompiuterio programų dalis Lietuvoje pernai sudarė 57 proc., Estijoje – 52 proc., Latvijoje – 56 proc. visos rinkos, teigia ryšių su visuomene agentūra „Avenira”.
Pasak „Microsoft Lietuva” generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, šie rodikliai labai aiškiai parodo, kad intelektinė nuosavybė nėra vien autorių teisių turėtojų reikalas, o visos visuomenės problema. „Šiandien intelektinė nuosavybė tampa rimtu veiksniu, darančiu įtaką svarbiausiems ekonominiams procesams, tokiems kaip šalies ūkio augimas, užsienio investicijų lygis, aukštųjų technologijų plėtra”, – tvirtina jis.
Nors Lietuvoje sukurta intelektinės nuosavybės apsaugos teisinė bazė, taikomos ES direktyvos, tačiau už tai atsakingos valstybės institucijos šią kovą pralaimi.
Pasak Amerikos prekybos rūmų direktorės Aldonos Brogienės, vien įstatymine baze piratavimo problemos neišspręsime – būtina keisti visuomenės požiūrį, ugdyti jos nepakantumą šiems procesams.
„Siekiant keisti visuomenės požiūrį į piratavimą, pirmiausia siūlome atsigręžti į jaunąją kartą, kuriai būtų diegiamos kitos vertybės ir kitoks požiūris į šiuos reiškinius”, – sakė ji.
Dėl to Amerikos prekybos rūmai kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, kompanija „Microsoft Lietuva”, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra, Antipiratinės veiklos asociacija pirmą kartą Lietuvoje rengia seminarą apie intelektinės nuosavybės apsaugą muzikos ir informacinių technologijų mokytojams.
Pasaulyje nelegalios kompiuterio programos sudaro 35 proc. visos programinės įrangos, Europos Sąjungoje – 36 proc. Kalbant apie atskiras šalis, šie rodikliai dar iškalbingesni – Rusijoje piratavimo lygis sudaro 80 proc., Kinijoje – 82 proc., Moldovoje ir Azerbaidžane – 94 proc., Armėnijoje – 95 proc.
Padidinkite programinės įrangos kainą dešimt kartu ir rašykite: „Dėl piratavimo valstybės biudžetas patyrė daugiau kaip 800 mln. litų nuostolių”. Bus daug įspūdingiau. Išties čia yra kaip tame anekdote, kur kažkas giriasi esą sutaupęs kokį litą, nevažiuodmas, bet bėgdamas paskui miesto autobusą, o jam atsako, kad reikėjo vytis taksi automobilį – būtų sutaupęs dešimtis litų.
Panašiai kalbėti galima ir apie muzikos įrašus. Jau prieš kelerius mutus neformaliai apklausiau įvairius žmones, ar pirktų CD už 60 litų. Atsakymai buvo visiškai aiškūs, įrodę, kad kompaktai buvo gerokai brangesni už vidutines ir net didesnes pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų suvokiamą normalią kainą. Žinoma, įstojus į ES, reikėtų tikėtis, kad vartojimo lygis augs, bet įpročiai ir patirtis negali taip greitai kisti. Be to, nenuvertinkime protesto veiksnio. Tarkim, aš kartais vengiu mokėtį už šį bei tą ne todėl, kad neįstengčiau ar būtų itin brangu, o tiesiog dėl principo.