Vilniaus savivaldybės sugalvotas naujas poliklinikų valdymo būdas per koncesiją reiškia ne ką kita, kaip siekį išbandyti milijonų litų pumpavimo į privačias kišenes mechanizmą. Niekaip negalėdami paveikti su jais nederinamos poliklinikų reorganizacijos pacientai bus priversti tapti milžiniškos pompos, sukurtos dar Artūro Zuoko laikais, sraigteliais.
Dvi Vilniaus poliklinikos – Naujosios Vilnios ir Karoliniškių – tik per plauką netapo naujos aferos, pavadintos koncesija, išbandymo poligonu. Tiesa, virš Karoliniškių poliklinikos tebekybo koncesijos grėsmė, bet atsirado požymių, liudijančių, kad savivaldybė mindžikuoja vietoje nesiryždama nei atšaukti koncesijos, nei ją tęsti. A.Zuoko komanda, sėkmingai pradėjusi sostinės švietimo įstaigų masinę koncesiją, buvo pasirengusi antram žingsniui – Vilniaus sveikatos pirminės priežiūros sistemos koncesijai (koncesija yra valstybės ar savivaldybės turto perdavimas privačiai eksploatacijai sutartomis sąlygomis).
Jeigu zuokiškos koncesijos „biznelis” būtų nusisekęs Vilniuje, greičiausiai jis būtų išplitęs ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, reikalingiems žmonėms būtų perleista viena iš pagrindinių ir gausiai valstybės finansuojamų sričių – pirminė sveikatos priežiūros sistema. Sveikatos apsaugai tenka didžioji nacionalinio biudžeto dalis. Prie garantuotų įplaukų iš biudžeto pridėjus garantuotus šimtus tūkstančių pacientų bei galimybę įvesti mokesčius už paslaugas, daryti įtaką išrašant vaistus, keisti aptarnavimo struktūrą, atsivertų aukso gysla, kasmet pumpuojanti milijardus.
2007 metais sveikatos apsaugai iš Nacionalinio biudžeto skirta 1,439 mlrd. litų, dar 3,64 mlrd. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. 2008 metais sveikatos apsaugai numatoma 1,694 mlrd. litų plius iš Nacionalinio biudžeto ir 4,398 mlrd. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Bendra suma viršija 6 mlrd. litų. Poliklinikos – viena iš atšakų, kuria gausiai teka sveikatos apsaugai skiriami milijardai.
Naujoji Vilnia išsigelbėjo
Spalio pradžioje po ilgų svarstymų Vilniaus valdžia nutraukė Naujosios Vilnios poliklinikos koncesijos sutartį. Atsirado viltis, kad nuo zuokiškos koncesijos galbūt dar šį rudenį bus išgelbėta ir Karoliniškių poliklinika. Apsigalvoti valdininkus verčia gyventojų ir medikų protestai.
Koncesijos sutartis dėl Naujosios Vilnios poliklinikos nutraukta atsižvelgus į mero pavaduotojo Algirdo Paleckio vadovaujamos laikinosios komisijos pateiktą medžiagą, rekomenduojančią nutraukti koncesijos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, uždarųjų akcinių bendrovių Plungės sveikatos centras, „Medikona” bei viešosios įstaigos „Auki sveikas”.
Šioms trims konsorciumo narėms ankstesnės kadencijos Savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta perduoti Naujosios Vilnios polikliniką ir netgi skubiai pasirašyta sutartis. A.Zuoko vadovaujama savivaldybė siekė kuo greičiau pradėti vykdyti koncesiją, tačiau planai žlugo dėl bylinėjimosi teismuose.
Konkursą pralaimėjusi farmacijos bendrovė „Tamro” ir UAB „Northway medicinos centrai” kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas savivaldybės tarybos sprendimas, o koncesijos sutartis pripažinta negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė atsakovams vykdyti veiksmus, susijusius su minėta sutartimi.
Tai ir išgelbėjo polikliniką. Pasikeitus Vilniaus valdžiai jau ir savivaldybė nebebuvo tikra, kad koncesija – vienintelis tinkamas būdas modernizuoti poliklinikas, gerinti paslaugų kokybę. O gyventojai nė neabejojo, kad koncesija reiškia tik viena – farmacininkams patogios sistemos sukūrimą, kurioje pacientai bus tik konvejeris, nešantis pajamas. Naujojoje Vilnioje net 7 tūkst. gyventojų pasipriešino koncesijai.
Blogiausia Europoje?
Koncesijos vėliavą pirmas į rankas paėmė buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Jis pareiškė, kad ši naujovė padės pertvarkyti Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą (kaip ir sostinės švietimo įstaigas), kurią Europos Sąjungos ekspertai įvertino neva kaip blogiausią Europoje. Buvo teigiama, kad pertvarkydama poliklinikas savivaldybė siekia gerinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, pritraukti investicinių lėšų, užtikrinti jų racionalų naudojimą, pagerinti darbo sąlygas personalui, medicinos paslaugas pacientams.
2005 metais Vilniaus miesto savivaldybė parengė studiją dėl poliklinikų veiklos ir/ar ūkio priežiūros perleidimo privačiam investuotojui galimybių. Studijoje aptartos Karoliniškių ir Naujosios Vilnios poliklinikų galimybės. Studijų esmė – ar verta į poliklinikas įsileisti privatų kapitalą.
Labai greitai prieita prie išvados, kad verta. 2006-2007 metais surengtus konkursus laimėjo du konsorciumai. Karoliniškių poliklinika turėjo atitekti UAB „Medikona” ir Plungės sveikatos centras, o Naujosios Vilnios – beveik tam pačiam konsorciumui, pasipildžiusiam dar vienu nariu – viešąja įstaiga „Auki sveikas”.
Kareivis mokys generolą?
Abiejų konkursų laimėtojai – UAB „Medikona” ir Plungės sveikatos centras – nėra išskirtinę patirtį poliklinikų veikloje sukaupusios įmonės. Netgi atvirkščiai. „Medikona” yra stambi farmacijos bendrovė, apskritai negydanti žmonių. O Plungės sveikatos centras – eilinė, niekuo neišsiskirianti provincijos poliklinika.
Kas jas suvedė į konsorciumą? Kodėl konkurso rengėjai nusprendė, kad kelis tūkstančius pacientų aptarnaujantis Plungės sveikatos centras yra kaip tik tas partneris, kuris sugebės reorganizuoti 70 tūkst. pacientų turinčią Karoliniškių polikliniką bei perpus mažesnę Naujosios Vilnios polikliniką? Kodėl poliklinikų reorganizavimas taip parūpo farmacijos bendrovėms, įsiliejusioms į konkurse dalyvaujančius konsorciumus?
Medikams atsakymas aiškus. Plungės sveikatos centras vertingas tuo, kad turi licenciją gydomajai veiklai, o farmacijos bendrovės tokios licencijos neturi. Štai ir susitarė – farmacininkams rūpi, kad pacientai pirktų tuos vaistus, kuriuos jie gabena į Lietuvą. O gavę polikliniką argi nesugebės įtikinti žmones pirkti tai, kas naudinga vaistinėms?
Koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis konkursą laimėjusiai bendrovei Karoliniškių poliklinikoje bus leista 25 metus vykdyti ūkinę veiklą. Verslininkai galės teikti sveikatos priežiūros paslaugas bei valdyti ir naudotis poliklinikos turtu. O už tai turės investuoti į patalpų remontą bei įrangos atnaujinimą.
Praras ES milijonus
Atrodo, kad kalbos apie geresnį pacientų aptarnavimą buvo tik priedanga, už kurios ketinta perduoti dar stiprias valstybines įstaigas privatininkams. Karoliniškių poliklinika nėra iš tų, kurios vargais negalais suduria galą su galu. 2006 metais poliklinikos pelnas siekė beveik milijoną litų, pelningai planuojama užbaigti ir šiuos metus.
„Poliklinikai koncesija turėtų tik neigiamos įtakos, – tiesiai šviesiai kalbėjo Karoliniškių poliklinikos medikų profsąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė. – Žmonės nemokūs, o ligonių kasos finansuoja ne visas paslaugas, už daugelį paslaugų reikėtų susimokėti ligoniams. O verslininkams sudaromos šiltnamio sąlygos. Jie numatę investuoti 11 mln. litų, tačiau pusė investicijų atkrinta, nes kai kas įrengta poliklinikos lėšomis. Savivaldybės lėšomis diegiamos informacinės sistemos, perkami kompiuteriai, tai sudaro apie porą milijonų litų. Dar trys milijonai – ES struktūrinių fondų parama. Projektas pradėtas vykdyti, tačiau sustabdytas dėl savivaldybės kaltės, o konkrečiai – dėl koncesijos.”
Dar iki koncesijų konkurso 2005 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė projektams Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti. Karoliniškių poliklinika turėjo gauti 2,8 mln. litų energijos efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti.
Parama gauta, tačiau panaudoti jos negalima, kadangi parama negali būti teikiama koncesijos konkursą laimėjusiam konsorciumui. Finansų ministerija išaiškino, kad tinkamais pareiškėjais laikomi tik Lietuvoje registruoti viešieji juridiniai asmenys, o uždarosios akcinės bendrovės tinkamais pareiškėjais nelaikomos.
Taigi jei savivaldybė su „Medikonos” ir Plungės sveikatos centro konsorciumu pasirašys koncesijos sutartį, nebus gauta 2,8 mln. litų ES paramos, kuria pasinaudojant būtų atnaujinta poliklinika.
Dovana – garantuotas verslas
Ar tikrai savivaldybė, netgi prarasdama jau gautus milijonus litų, tikisi pagerinti poliklinikos veiklą pasitelkusi privačias bendroves? Ar kas naiviai tiki, kad privatininkai investuos papildomus tris milijonus, prarastus dėl koncesijos, ir neatsiims jų padidinę paslaugų kainas bei kitais įmanomais būdais?
Vargu ar savivaldybėje dirba naivūs žmonės. Dar sunkiau naivumu įtarti verslininkus. O jų skaičiai susidėlioja labai gražiai. Didžiulis pastatas Karoliniškėse su žemės sklypu ne rinkos kaina įvertintas 2,6 mln. litų. Jį atnaujinus vien pastato kaina rinkoje šoktelėtų bent dešimt kartų. 70 tūkst. pacientų srautas apskritai niekaip nebuvo įkainotas. O juk jam skirtas konvejerio, farmacininkams tiekiančio pluoštus receptų, vaidmuo.
Keista ne tai, kad Vilniaus savivaldybė sukūrė naują įtartiną projektą – tokių jau būta ne vieno. Stulbina, kad šis projektas ramiai rutuliojosi, ir neatsirado nė vienos institucijos Lietuvoje, kuri lieptų sustabdyti šią aferą.