Senosios fotografijos žavesys

Vilniaus paveikslų galerijoje veikia žymiausio XX a. sostinės fotografo Jano Bulhako retrospektyvi kūrybos paroda „Janas Bulhakas – fotografikas“.

Ši paroda yra svarbus sostinės kultūros įvykis. Pirmą kartą galime pažvelgti į meninę fotografiją, kurios rinkinys specialiai šiai parodai sudarytas iš Lenkijoje ir Lietuvoje saugomų kolekcijų: Varšuvos, Lodzės, Krokuvos, Vroclavo muziejų, Lenkijos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos dailės muziejaus, Vilniaus dailės akademijos, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Bulhakų ir Ruszczycų šeimos archyvų.

Tokio masto fotomenininko ekspozicija išsamiai atskleidžia jo stilistiką, temų, žanrų įvairovę, ikonografinę darbų vertę ir nukelia šimtmečiu atgalios. Galima savo akimis pamatyti, kaip atrodė Lietuvos sostinė, neapvilkta modernumo kostiumu.

J.Bulhako kūriniai – ne tik meninė, bet ir istorinė vertybė, nes viskas, kas yra jo darbuose, jau sunaikinta laiko arba karo.

Per parodos atidarymą atvyko nemažai svečių iš Lenkijos, tarp jų Varšuvos nacionalinio muziejaus direktorius Ferdynandas Ruszczycas, J.Bulhako meninį palikimą saugantis jo anūkas Bohdanas Bulhakas su šeima ir kiti. Visi svečiai it susitarę tvirtino, kad parodos „Janas Bulhakas – fotografikas“ atidarymas – išties didžiulis įvykis.

J.Bulhakas gimė 1876 m. spalio 6 d. dabartinėje Baltarusijos teritorijoje. Pirmoji jo nuotrauka padaryta daugiau nei prieš šimtą metų – 1905-aisiais. Varšuvos nacionalinio muziejaus direktorius pasakojo, esą menininkas išeidavęs į gamtą ir, jei padarydavęs porą nuotraukų, jau būdavę gerai. „Tai buvo ne dabartiniai laikai, kai fotografai pyškina be perstojo“, – šypsojosi F.Ruszczycas. Fotomenininko anūkas pasakojo, kad senelis fotografuodavęs tą patį objektą ilgai – tol, kol suprasdavo, ko jam išties reikia. „Kartą išėjau su juo fotografuoti vieno architektūrinio fragmento. Praėjo visa diena, ir tik vakare senelis suprato, kad tai yra būtent tai, ko jis nori“, – prisiminė J.Bulhako palikimo sergėtojas.

Iš pradžių menininkas fotografavo kaip savamokslis, o laimėjęs pirmąją vietą konkurse apie Lietuvos kraštovaizdžio grožį, pradėjo sparčiai kopti karjeros laiptais. Vėliau užmezgė kontaktus su žymiais Prancūzijos fotomenininkais. Praėjus penkeriems metams po pirmosios nuotraukos jis jau turėjo fotografijų ciklą, o 1914 m. išėjo pirmasis albumas „Vilniaus šventovės“. Dar vienas karjeros laiptelis pasiektas, kai jam reglamentuota fotografuoti ir dokumentuoti Vilnių po karo. Vėliau tą patį jis darė ir Varšuvoje.

Žymusis fotomenininkas siekė, kad fotografija taptų dar viena meno šaka. Iš pradžių jis ėmėsi peizažų, vėliau darė ir portretus. 1912-aisiais surengė pirmąją individualią parodą „Fotopaveikslai“. Susiejęs gyvenimą su Vilniumi, čia įkūrė sostinės fotografų klubą. Po kelerių metų tokį patį klubą įsteigė ir Varšuvoje. Vadovavo jiems abiem.

Kiekvienas, norintis pamatyti žymaus fotomenininko J.Bulhako darbus, darytus prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, iki lapkričio 11 d. gali apsilankyti Vilniaus paveikslų galerijoje. Dešimtyje salių eksponuojamos įvairios tematikos nuotraukos: portretai, peizažai, Vilniaus ir Varšuvos dokumentacijos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.