Neringa ginkluojasi tvoromis

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) artimiausiu metu virs tarsi „Dievų miško“ filmavimo vieta – ne mažą dalį teritorijos ketinama aptverti tvoromis, taip apsaugant jautrias Neringos kopas nuo vandalų.

Neseniai tvora buvo aptverta apie 2 kilometrų ruožas Naglių gamtiniame rezervate, o tai jau sulaukė kai kurių dviračio taku mėgstančių pasivažinėti poilsiautojų neigiamos reakcijos.

Tvorų daugės

„Pasigrožėkite, ką išdarinėja „gamtos sergėtojai“ – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringoje: kerta pušis ir išilgai dviračių tako tveria baisią vielinę tvorą. Ten, kur anksčiau pravažiuodami dviračiais matydavome pievose besiganančias stirnas ir šernus, galėjome pasigrožėti nuostabiais vaizdais, dabar matysime kilometrus „konclagerio“ tvoros.

Palikti tarpai žvėreliams tvoros apačioje ir kai kur tarp medžių, bet akivaizdu, kad išgąsdinti pravažiuojančių dviratininkų, žvėreliai pro tarpus neiššoks – bėgs ir susižalos į tvoras. Normaliems žmonėms užteko ir skelbimų, o neklaužadų tokios tvoros, kur apačioje iki pusės metro tarpai, nesulaikys. Labai panašu į pinigų plovimą“, – šią savaitę „Vakarų ekspresui“ atsiųstame laiške piktinosi poilsiautoja.

Mūsų dienraščiui laikinai KNNP direktoriaus pareigas einantis Viktoras Kolokšanskis prisipažino, kad tvoros gerokai išgąsdino ir jį patį.

„Taip, tvora mane šokiravo, kai pamačiau. Tačiau mes esame Europos Sąjungos nariai, tad privalome taikyti europinę praktiką. Kaip bebūtų liūdna, „europėjame“. Tos tvoros skirtos jautrioms gamtinėms buveinėms apsaugoti. Kitaip tariant – kad žmonės nesiveržtų į paplūdimius per rezervato teritoriją. Keliauti per rezervatą į paplūdimį draudžia Nacionalinio parko taisyklės“, – sakė aplinkosaugininkas.

Jis informavo, kad ateityje tvorų tik daugės, nes turi būti įgyvendinama „Life Nature“ programa, iš kurios ir gaunamos lėšos prevencinėms priemonėms taikyti.

„Nemanau, kad dviratininkams tos tvoros turėtų maišyti. Aptversime dar daugiau, įskaitant ir teritorijas šalia automobilių stovėjimo aikštelių, nes ten žmonės taip pat mėgsta keliauti per kopas į pajūrį. Deja, taip privalome elgtis pagal tarptautinius normatyvus.

Štai Vokietijoje ištisai užtveriamos saugomos teritorijos spygliuotomis tvoromis, ir niekas neklausinėja poilsiautojų. Gamtą reikia saugoti. O nuo vandalų, be abejo, apsisaugoti sunku net ir tvoras įrengus“, – pripažino V. Kolokšanskis.

Keisime mentalitetą

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Regina Kondraškina „Vakarų ekspresui“ sakė nemananti, kad tvoros gali pakenkti turistų srautui Neringoje.

„Esu buvusi Vokietijos kurortuose, saugomose teritorijoje, ir mačiau, kad ten dar drastiškesnės priemonės naudojamos – teritorijos aptveriamos spygliuota tvora, styro labai neestetiški kuolai. Manau, kad mūsų gamtosaugininkai tikrai žino, ką daro. Gamtą reikia saugoti, nes ne visi ją pažįsta ir nežino, kur kokia vertybė“, – sakė ji.

Paklausta, ar gausiausiai Neringą iš užsieniečių lankantys vokiečiai nėra pareiškę pretenzijų, esą turistai pernelyg daug laisvės turime UNESCO teritorijoje, R. Kondraškina atsakė neigiamai.

„Bent jau viešai tokių dalykų neteko girdėti. Manau, kad Nacionaliniame parke kaip tik trūksta informacinių lentelių, kur ir kas yra saugoma, kur draudžiam eiti. Kita vertus, tos tvoros gali tiesiog pakeisti mūsų pačių mentalitetą, nes mes dabar piktinamės, o kiti, Vakarų valstybių žmonės, ne“, – svarstė pokalbininkė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.