Lietuvos gyventojai priprato prie didelio pirkimo ir skolinimosi spartos, – dabar jiems jau patariama ieškoti stabžio pedalo.
Kaip teigia ekspertai, mūsų valstybė jau nebe ta galimybių šalis, kokia ji buvo trejus pastaruosius metus.
„2004-2007 metais Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo 1,6 karto, indėlių sąskaitos banke padidėjo beveik 2,5 karto, gyvenamojo būsto kainos išaugo apie 3 kartus”, – dėsto Julita Varanauskienė, SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė.
Galimybėms galas
Specialistė pabrėžia, kad didžiųjų galimybių ciklas artėja prie finišo, o ateityje galimybių bus mažiau arba jos bus mažiau stabilios. „Artimiausiu laikotarpiu svarbiausia bus išsaugoti įgytą finansinę padėtį ir sukauptą turtą”, – akcentuoja J.Varanauskienė.
Dabar gyventi būsimųjų pajamų sąskaita ir kuo daugiau skolintis tam, kad neprarastume pinigų vertės dėl infliacijos, būtų lengvabūdiška.
Bankams griežtinant skolinimosi sąlygas, gyventojai turėtų būti atsargesni vertindami galimybes skolintis ir grąžinti paskolą. Tačiau, Pasak ekspertės, nors pinigų atsarga ir „pabrangusi”, ji būtina.
„Paskolos įmokos ir pajamų santykis neturėtų viršyti 30 proc., o vartojimo paskolos – 10-20 procentų, – rekomenduoja ekspertė. – Taip pat nevertėtų itin pasikliauti prognozuojamu būsimųjų pajamų didėjimu, ypač artimiausioje ateityje, nes realios pajamos, įvertinus infliaciją, auga ne taip, kaip gali iš pirmo žvilgsnio atrodyti.”
Lūkesčiai prastėja
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žmonių optimizmas dėl finansinės ateities mąžta: vis mažiau žmonių tikisi, kad šeimos finansinė padėtis per artimiausius 12 mėnesių gali pagerėti, kartu daugėja manančiųjų, jog ta padėtis turėtų blogėti. Nors pesimistiškiau į fianansinę ateitį žvelgia mažiau uždirbantys žmonės, ne ką šviesiau ją vertina ir gaunantieji didžiausias pajamas.
J.Varanauskienė pabrėžia, kad dažniausiai dėl prastėjančių nuotaikų ir galimybių žmonės stengiasi liautis vartoję ir skolinęsi, o turtą perskirstyti iš labiau rizikingų investicijų į mažiau rizikingas.
„Sunku prognozuoti, ar taip atsitiks ir Lietuvoje, nes kylančios ekonomikos šalyse ekonominiai dėsniai ir taisyklės yra laužomos, tad kurį laiką gali nutikti kone atvirkščiai”, – spėja ji.
Prastėjančios vartotojų nuotaikos atitinka ir SEB Vilniaus banko analitikų prognozes. Remiantis jomis, 2008 metais darbo užmokestis turėtų didėti apie 15 proc., nedarbas turėtų pasiekti 4,7 procento. O palūkanų vertinimai yra prieštaringi: vieni sako, kad palūkanos už eurus didės, kiti – kad nesikeis, o palūkanos už litus turėtų didėti.
Vartojimo jėga
„Hansabanko” finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas teigė, kad svarbiausia ekonomikos varomoji jėga – gyventojų vartojimas, kurio metų augimas šiemet yra 18 procentų. „Kiti ekonomikos plėtros veiksniai – investicijos į nekilnojamąjį turtą, Vyriausybės išlaidos, gyventojų ir verslo optimizmas”, – sakė jis.
„Hansabanko” analitikai šalies BVP didėti mato tris scenarijus. „Šių metų labiausiai tikėtinas mūsų šalies BVP augimas bus apie 8 procentus. Tačiau kitais metais šis augimas pradės mažėti dėl rinkos konjunktūros, dėl to 2008 metais BVP bus 7 proc., 2009 metais – 6,5 procento. Tai yra sveikas ekonomikos augimas”, – sakė T.Andejauskas. Pasak jo, tikėtini ir pesimistinis bei optimistinis BVP scenarijai, kai ekonomika kitais metais gali kilti iki 9 proc. arba kristi iki 4 proc., tačiau kuris iš jų optimistinis, pasakyti sunku.
Ekonomikos augimui didžiausios įtakos turi daugiausia pridėtinės vertės sukurianti apdirbamoji gamyba (20,2 proc.), didmeninė ir mažmeninė prekyba (17,5 proc.), transportas, sandėliavimas ir ryšiai (12,7 proc.), nekilnojamojo turto verslas (11,8 proc.). Šie sektoriai dabar didina mūsų šalies ekonomikos plėtrą.
Infliacija įžūlės
„Hansabanko” analitikai pabrėžia, kad ekonomikos augimo palydovė infliacija ir toliau neliks rami. Metinė mūsų šalies infliacija rugsėjį pašoko iki 7,1 procento. Šį augimą geriausiai iliustruoja nuolat brangstančios prekės ir paslaugos.
„Maisto produktų kainos per metus jau pakilo 12,7 proc., komunalinių paslaugų kainos – 12,5 proc. ir t. t.. Netgi tiems žmonėms, kurie gauna vidutinį atlyginimą, šis kainų kilimas labai stipriai plonina pinigines. Dar labiau tai paliečia pensininkus, kurių pajamų infliacija yra ne 7,1 proc., o siekia 12-13 procentų. Reikia suprasti, kad yra ir išoriniai infliacijos veiksniai. Brangsta visi pagrindiniai ištekliai: energijos, kapitalo, darbo jėgos”, – sakė T.Andrejauskas.
J.Varanauskienė sako, kad nesiliaujantį kainų kilimą pastaruoju metu labiausiai pajuto ne tik pensininkai, bet ir vieniši asmenys bei gausios šeimos.
„Hansabanko” analitikai ilgalaikes infliacijos perspektyvas įvardija kaip tolesnį būtiniausių prekių ir paslaugų kainų augimą. Jie sako, kad maisto produktai brangs atsižvelgiant į bendrą pasaulio praktiką ir netgi klimato kaitą. Komunalinės paslaugos artimiausiais metais brangs dėl importuojamų iš Rusijos gamtinių dujų. Tai turės tolesnį poveikį karšto vandens, centrinio šildymo, iš dalies ir elektros kainoms. 2008 metais brangs degalai ir cigaretės, nes degalų akcizai bus padidinti nuo sausio, tabako – nuo kovo mėnesio. Taip bus siekiama atitikti bent minimalius ES reikalavimus.
„Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų likti apie 5,5 proc., 2008 metams prognozuojame 6,8 proc., o 2009 metais turėtų nukristi iki 4,8 proc. vien dėl to, kad baigsis trumpalaikiai ekonominės plėtros veiksniai”, – prognozuoja „Hansabanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas T.Andrejauskas.
Pagal SEB Vilniaus banko prognozes, vidutinė metinė infliacija 2008 metais didės ir sieks 5 procentus.