Dėstytojų darbas – beveik už „ačiū”

Žiniasklaidoje netyla pranešimai ir diskusijos apie aukštojo mokslo reformą, studijų kokybę, prastas mokymosi sąlygas. Tačiau dėstytojų problemos dažnai nustumiamos į antrą planą.

Ar padidintos įmokos už mokslą padės spręsti mūsų profesūrai kylančias problemas?

Neįtikima, tačiau šiandien universitetų dėstytojų alga svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Klaipėdos universitete (KU) vidutinė asistento alga yra tūkstantis šimtas litų, nors paprastas statybininkas Lietuvoje uždirba daugiau nei porą tūkstančių litų.

Pasak KU profesinės sąjungos pirmininkės doc. Astos Marijos Lapinskienės, dėstytojų algos Lietuvoje šiandien yra juokingos, o padėtį pataisyti labai sunku. Docentės teigimu, yra tik vienas būdas pakelti universiteto dėstytojų algas – tiesiogiai kreiptis į LR Vyriausybę, nes dėstytojų algos priklauso nuo jos universitetui skirtų lėšų.

Per mėnesį – pusantro šimto litų

Tačiau ne visi KU dėstytojai gauna ir tą tūkstantį litų. Buvusi KU Socialinių mokslų fakulteto dėstytoja Jūratė Jankienė pasakojo, kokiais pagrindais universitete ketverius metus studentus mokė eterio žurnalistikos.

„Į Klaipėdos universitetą dirbti atėjau todėl, kad šiame regione nebuvo gerų specialistų, kurie savo patirtį galėtų perteikti studentams. Pirmus metus, kol darbas universitete buvo mano antraeilės pareigos, uždirbdavau 150 litų per mėnesį, o paskutiniaisiais metais mano alga buvo 132 litai per mėnesį”, – teigė buvusi dėstytoja.

Tačiau universitetą moteris paliko ne dėl juokingos algos, mažesnės už dalies studentų stipendiją, bet dėl prastai parengtos studijų programos.

„Eterio žurnalistikai skiriama per mažai akademinių valandų, todėl neįmanoma kokybiškai parengti būsimų specialistų. Aš labai prisirišu prie studentų ir nenoriu jiems suteikti tik pusės naudingų žinių”, – teigė buvusi dėstytoja.

KU Menų fakulteto dėstytojas lektorius Gediminas Jonkus gauna truputį didesnę – 180 litų per mėnesį – algą. Kaip teigia pats dėstytojas, toks uždarbis kelia ašaras, tačiau nieko čia nepakeisi. G. Jonkus tikina, jog universitete dėsto iš patriotizmo. Lektoriui keista, kaip šalies valdžia nevertina aukštųjų mokyklų pedagogų. „Štai jums pavyzdys. Bazinė valdininko mėnesio alga yra 400 Lt, o pedagogo tik apie 180 litų”, – komentavo G. Jonkus.

Atsiliekame nuo kitų

Esamą padėtį pagerinti galima tik iš pagrindų pertvarkius visą aukštojo mokslo sistemą. Dabar planuojama vykdyti aukštojo mokslo reforma esančių problemų neišspręs. „Aukštojo mokslo reforma turi būti kompleksinė. Vien tai, kad studentai mokės už mokslą, neleis padidinti dėstytojams algų. Įgyvendinus ŠMM siūlomą reformą, aukštojo mokslo kokybė staigiai nepakils, tad kodėl studentai turėtų mokėti tokius pinigus už studijas? Mokslo lygis šalyje nekils tol, kol Vyriausybė universitetams neleis savarankiškai disponuoti savo lėšomis”, – teigė A. M. Lapinskienė.

Anot jos, būtina skirti daugiau lėšų ir mokslo bei technologijų universitetuose plėtrai – esą net tokioje šalyje kaip Indija sumos, skiriamos mokslui, yra 5-6 kartus didesnės nei Lietuvoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.