Provincijos atkūrimo grupės (PAG-5) Operacijų karininkas kapitonas Evaldas Arbataitis į Afganistaną atvyko po misijos Irake.
Skirtinga situacija
Kapitono E. Arbataičio darbo sritis – operacijos Afganistane. Kiekvieną dieną iš visos šalies jis gauna pranešimus apie vykstančias operacijas, jas analizuoja, pateikia vertinimą, kokie veiksmai gali turėti įtakos regionui.
Pasak karininko, operacijos būna įvairaus pobūdžio. Vienos skirtos stabdyti, kitos – neutralizuoti aptiktus sukilėlius, trečios – padėti vietinei policijai.
Karininkas sako, kad Irake situacija buvo žymiai pavojingesnė nei Goro provincijoje Afganistane (pokalbis vyko likus devynioms dienoms iki PAG stovyklos Gore apšaudymo – aut. Past.). Kapitonas pabrėžia, kad jis nekalba apie Afganistano pietus, Kabulą ir kitas provincijas, kuriose situacija yra sudėtinga.
Irake karininkas tarnavo prie pat Basros: iš karinės stovyklos be šarvuotos mašinos nebūdavo galima išvažiuoti. Gore stovykloje galima vaikščioti be šalmo – tik su kepure, o einant į susitikimus galima nusiimti liemenę. Irake kariai visą laiką būna su liemene ir šalmu.
Pasak Evaldo, Irakas – žymiai turtingesnė šalis, su išvystyta infrastruktūra: nutiestais asfaltuotais keliais, įvesta elektra. Afganistane žmonės verčiasi sunkiai
Evaldas sako, kad eiliniai vietiniai gyventojai į karius palankiai žiūri ir Irake, ir Afganistane.
„Aš nekalbu apie kovotojus Afganistane ir Irake: jų požiūris – labai aiškus. Bet dauguma žmonių, su kuriais bendraujame, yra nusiteikę draugiškai. Čia – kraštutinumai: arba tavo draugas, arba – priešas. O iš akmenų karius apmėto ir Irake, ir Afganistane”.
Alinantis karštis
Evaldas mano, kad vietiniai Afganistane yra įpratinti gauti labdarą, todėl kartais nevertina to, ką gauna: sulaužo ir iššvaisto. O paskui kariams skundžiasi: „Ateina žiema, mums reikia valgyti”.
Pasak karininko, tie, kurie augina bulves, grūdus, dėl maisto stygiaus nesiskundžia.
Jau rudens pradžioje afganams maistas – aktuali problema, nes žiemą keliai tampa nepravažiuojami. O užsninga jau lapkritį: „Netgi mūsų kariai iki jų nebeprivažiuoja. Kaip vietiniai išgyvena – sunku pasakyti”, – svarsto karininkas.
E. Arbataitis yra lankęsis irakiečių ir afganistaniečių namuose. Pasak karininko, vietiniai Afganistane – labai vaišingi. Jei patikai – kviečia į svečius. Abiejose šalyse namų puošyba panaši, pagrindinis akcentas – kilimai, juos kloja net ant lubų.
Irakiečių namai – modernesni: išvedžiota elektra, net vos stovinčioje lūšnoje įrengti kondicionieriai, palydovinės lėkštės. Naftą irakiečiai degina kaip mazutą: taip gaminam elektra.
Gore provincijoje kondicionierių nematyti. Pasak karininko, Goras – pakankamai vėsi vieta, Kabule, Herate yra gerokai karščiau.
„Kuomet Gore buvo apie 25 laipsnius šilumos, gretimoje Farah provincijoje kaitino 47 laipsnių karštis. O atstumas tarp provincijų – tik apie 300 kilometrų. Farah provincija yra žemumoje, apie 800 metrų virš jūros lygio. O mes esame įsikūrę 2 kilometrų 700 metrų aukštyje”, – palygina Evaldas.
Irake karščiai – neįtikėtini. Pavėsyje liepos mėnesį termometras rodo 57 laipsnius.
Irake šeštą valandą ryto temperatūra būdavo 38, iki devynių ryto temperatūra sparčiai pašokdavo. Net sauso maisto paketus kariai šildydavo saulėje: pakelį uždėdavo ant mašinos stogo ir po dešimties minučių maistas garuodavo.
Be alkoholio
Derybų menas, pasak karininko, klesti ir Irake, ir Afganistane. „Vietinis žiūri į didelėmis akimis, prašo aukščiausios kainos. Pradedi derėtis. Jei nenusileidžia, sakai – nepirksiu”, – pasakoja E. Arbataitis.
Pasak karininko, prekės Rytų kraštuose skiriasi nuo vakarietiškų. Net iš pažiūros įprastas televizorius yra pritaikytas arabų pasauliui – gaminamos Rytų rinkai.
Tradiciškai iš misijų kariai lauktuvių veža kaljanus, siuvinėtas kepures, skaras su kašmyru.
Nors dabar musulmonų pasaulyje – pasninko mėnuo Ramadanas, Evaldas, dirbdamas stovykloje štabe, jo nejaučia. Tik girdėjo linksmą pasakojimą, kad kariai mieste matė šašlykus valgančius ir upės vandeniu užsigeriančius vietinius. Nors valgyti jie tegali po vakarinės maldos, kuomet nusileidžia saulė.
Nei Irake, nei Afganistane karininkas alkoholio nematė – šalyse veikia griežtas sausas įstatymas.