Investavimo rinkos plėtrą gali stabdyti žinių stoka, nes investavimą teisingai apibūdina mažiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų, investuoja – apie 20 proc., o absoliuti dauguma žmonių senatvėje finansiškai apsirūpinti tikisi valstybės sąskaita. Tai parodė „Sampo” banko užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” apklausa.
„Nors investavimo apimtys Lietuvoje per metus išauga maždaug du kartus, tokį augimo pagreitį lemia iki praėjusių metų buvusi itin menka investicinių paslaugų skvarba. Pagal ją nuo išsivysčiusių valstybių dar atsiliekame dešimtis kartų. Ilgalaikei investavimo plėtrai didžiausiu stabdžiu gali tapti žinių ir kompetencijos stoka”, – įspėja „Sampo” banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento direktorius Darius Kuzmickas.
Vertybinių popierių komisijos duomenimis, Lietuvoje viešai platinamų investicinių fondų portfelis per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2006 m. laikotarpiu, išaugo daugiau nei du kartus – iki 1,98 mlrd. litų, antros pakopos pensijų fondų portfelis ūgtelėjo dvigubai – iki 1,26 mlrd. litų, trečios pakopos fondų irgi beveik du kartus – iki 82 mln. litų.
Penkiolikoje Europos Sąjungos senbuvių išplatintų investicinių fondų turtas sudaro 68 proc. BVP, Lietuvoje – 4,5 proc. BVP. Anot D. Kuzmicko, norint paskatinti ilgalaikį investavimo rinkos augimą reikia visiems mokytis investavimo subtilybių.
Apklausos metu net 701 respondentas iš 1001 atsakė, kad šiuo metu dirbantiems 18-50 metų asmenims išėjus į pensiją, jais pasirūpinti privalo valstybė.
Beveik 50 proc. gyventojų linkę riziką permesti ant valstybės bei investicijų valdymo bendrovių pečių, o prisiimti investavimo riziką sau linkę vos 14 proc. gyventojų.
Vis dėlto jau esama požymių, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę. Viešojo sektoriaus ir privataus finansų sektoriaus institucijos daugiau lėšų skiria investuotojų švietimo programoms, didesnį dėmesį tam rodo žiniasklaida.