Prezidentas George’as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) ir įtakingi JAV įstatymų leidėjai trečiadienį turi vadovauti precedento neturinčiam oficialiam Dalai Lamos pagerbimui, nors Kinija piktai perspėjo, kad tai pakenktų Vašingtono ir Pekino santykiams.
Per ceremoniją Kapitolijuje, kuri prasidės 13 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku, G.W.Bushas turi pasakyti trumpą kalbą ir įteikti Tibeto dvasiniam lyderiui JAV Kongreso Aukso medalį – garbingiausią apdovanojimą, kurį civiliams asmenims skiria JAV įstatymų leidėjai.
Tai bus pirmas kartas, kai savo poste tebedirbantis JAV prezidentas viešai pasirodo su Dalai Lama. Tam griežtai prieštarauja Kinija, kuri tai laiko sunkiu Kinijos ir JAV santykių pažeidimu.
Anksčiau tokiais medaliais buvo apdovanoti buvęs Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Nelsonas Mandela, Motina Teresė, poliomielito skiepų kūrėjas Jonas Salkas (Džonas Solkas), vesternų aktorius Johnas Wayne’as (Džonas Veinas), dainininkas Frankas Sinatra (Frenkas Sinatra), velionis popiežius Jonas Paulius II.
Trumpas kalbas turi pasakyti JAV Senato ir Atstovų Rūmų demokratų ir respublikonų lyderiai, rašytojas Elie Wieselis (Elis Vyzelis); ceremonijoje taip pat dalyvaus Holivudo žvaigždė Richardas Gere’as (Ričardas Giras).
Antradienį G.W.Bushas ir 72 metų Dalai Lama buvo privačiai susitikę ir kalbėjosi 30 minučių. Stengiantis nuraminti Kiniją, jų susitikimas buvo surengtas Baltųjų rūmų „Geltonajame ovaliniame kabinete” – toli nuo oficialios Ovalinio kabineto aplinkos.
JAV „jokiu būdu” nenori erzinti Kinijos, sakė Baltųjų rūmų atstovė Dana Perino, kuri pridūrė, kad norima pagerbti „didį dvasinį lyderį” ir paskatinti didesnę religinę laisvę Tibete.
Kinija, kuri Dalai Lamą laiko pavojingu separatistu, norinčiu Tibeto nepriklausomybės, pasmerkė šią ceremoniją ir paragino Vašingtoną ją atšaukti, perspėdama, kad ji gali pakenkti Kinijos ir JAV santykiams.
„Norėjau pareikšti savo dėkingumą prezidentui Bushui, nes jis išties rimtai pažvelgė į padėtį (Tibete). Užmezgėme artimą draugystę”, – po derybų Dalai Lamos žodžius citavo padėjėjai.
Turėdami omenyje Pekino vaidmenį stengiantis išspręsti krizes dėl Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų, Baltieji rūmai susilpnino simbolines antradienio susitikimo potekstes – atsisakė nurodyti susitikimo laiką, paskelbti nuotrauką ar konkrečiai pasakyti, apie ką buvo diskutuojama.
„JAV Kongresui žengti tokį žingsnį ir JAV lyderiui susitikti su Dalai Lama yra sunkus tarptautinių santykių normų pažeidimas”, – anksčiau Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Yang Jiechi (Jang Dzieči).
Dalai Lama į Vašingtoną atvyko pirmadienį. Jį dainomis ir šokiais pasitiko tradiciniais drabužiais vilkinčių tibetiečių minia.
Dalai Lama po 1959 metų nesėkmingo sukilimo prieš kinų valdžią pabėgo į Indiją, ir dabar gyvena Dharamsaloje Šiaurės Indijoje, kur taip pat įsikūrusi tremtyje veikianti jo vyriausybė.
Jis sako, kad nori tik didesnės autonomijos šešiems milijonams tibetiečių, o ne Tibeto nepriklausomybės.
Kinija Tibetą, kur išpažįstamas budizmas, valdo nuo 1950 metų, kai į šį regioną pasiuntė pajėgas, kurios po metų „išvadavo” jį nuo feodalinio valdymo.
Nors Kinijos pyktis dabar nukreiptas į Jungtines Valstijas, ji pastaraisiais mėnesiais taip pat užsipuolė Vokietiją, Australiją ir kitas Vakarų valstybes, kurių lyderiai susitiko su Dalai Lama.