Lietuvos kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” techninių apžiūrų centruose pradedama diegti nauja ir ypač moderni elektroninė patikros sistema.
Pirmoji tokia naujovė įdiegta ne sostinėje, kaip tai įprasta esant įvairių sričių pažangai, bet populiariame šalies kurorte. Druskininkų techninių apžiūrų stotyje (TAS) sumontuota pirma danų firmos „BM Autoteknik AS”, kuriai šalyje atstovauja bendrovė „Europart”, kompiuterinė įranga „BM Flex Check”. Dirbdami šia programa techninių apžiūrų (TA) kontrolieriai naudosis nebe popieriaus lapu ir rašikliu, bet delniniu kompiuteriu. Tad techninės transporto priemonių apžiūros duomenys keliaus į bendrą TAC kompiuterį, kuris juos apdorojęs išspausdins išvadas.
Automatiškai pateikia išvadas
Kelių transporto priemonių techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidento Gintauto Šlėderio teigimu, tai revoliucinių pakitimų TAC pradžia. Artimiausiu metu TA centruose bus išbandoma ir kitų gamintojų įranga. Kompiuterinė programa „BM Flex Check” belaidžia jungtimi į vieną informacinę sistemą sujungė stabdžių tikrinimo stendą, dūmingumo analizatorių ir žibintų patikros prietaisą. Taip pat „BM Flex Check” programoje paruošta ir vaizdinės patikros dalis. Visa gauta informacija automatiškai siunčiama iš patikros įrangos į programą, kuri juos fiksuoja ir pateikia TA išvadas.
Negalės daryti įtakos
TAC kontrolieriai patikros metu naudojasi delniniais kompiuteriais. Jie negali daryti jokios įtakos gautiems rezultatams. „Štai dabar ir pamatysime, ar vairuotojai pas mus važiuos kaip važiavę, o gal vengdami kompiuterio objektyvumo TA stengsis atlikti Alytuje ar kitur”, – juokaudamas sako Druskininkų TAC vadovas Valdas Stasiukynas. „BM Flex Check” programa taip pat atlieka ir transporto priemonių registraciją bei gali priimti duomenis iš kitų duomenų bazių ar juos išsiųsti. Programa veikia lietuviu kalba, ją galima nuolat atnaujinti bei keisti.
Patikrins įtarimų pagrįstumą
G. Šlėderio teigimu, modernios elektroninės patikros priemonės užkirs net menkiausias galimybes kontrolieriams piktnaudžiauti savo padėtimi. TAC vadovas, įtaręs apie kontrolieriaus ketinimus falsifikuoti patikros duomenis, pavaldiniui nežinant galės sustabdyti jo siunčiamų duomenų patekimą į TAC kompiuterį, kad galėtų patikrinti įtarimų pagrįstumą. Kaupiama bei sisteminama informacija leis tobulinti ne tik TA procesą, bet ir daryti pagrįstus apibendrinimus apie automobilių ar kitų transporto priemonių techninį stovį, kontroliuoti visą TA procesą. Didelės investicijos padidins TA įmonių skaidrumą ir darbo objektyvumą. Tai neabejotinai turėtų pagerinti ir eismo saugumą.
Kontroliuos būklę ir mokesčius
„Transeksta” įmonių kuriamoji duomenų bazė bus sujungta su Valstybine kelių transporto ir Mokesčių inspekcijomis, „Regitros”, draudimo bendrovių, policijos duomenų bazėmis. Manoma, kad taip bus lengviau kontroliuoti ne tik transporto priemonių techninę būklę, bet ir komercinio transporto savininkų mokesčių mokėjimą. Tokiomis duomenų bazėmis jau sėkmingai naudojasi Danija, Švedija, Suomija ir dalis Vokietijos regionų.
„Susiveikti” nebeteks prasmės
Visuose šalies TA centruose įdiegus vieningą informacinę sistemą automobilį sustabdžiusiam policininkui nebeteks reikalauti TA talono. Visa informacija bus policininko automobilio kompiuteryje. Tad netolimoje ateityje klastoti TA talonus ar kaip nors kitaip juos „susiveikti” nebebus prasmės. TAC naujoji informacinė sistema, į kurią per artimiausius ketverius metus planuojama investuoti apie 6 mln. litų, pradės veiki 2011 metų pradžioje.
Pradėti nuo savęs
„Transparency Interrnational” Lietuvos skyriaus (TILS) vadovo Ryčio Juozapavičiaus teigimu, šalyje dar nedaug organizacijų, kurios taip atidžiai ir dalykiškai reaguotų į TILS sociologinių tyrimų rezultatus. TILS duomenimis, TA centruose per pastaruosius dvejus metus neoficialiai atsilygino maždaug kas trečias klientas. Ketinantiesiems savo organizacijose įveikti korupciją R.Juozapavičius siūlo visų pirma pradėti bent jau nuo reguliarių matavimų ir jų analizės. Pasak R.Juozapavičiaus, „vaistus” nuo korupcijos geriausiai kuria būtent pačios organizacijos. Tai iliustruoja ir asociacijos „Transeksta” parengta korupcijos pažabojimo programa.