Partnerių, kurių dėka būtų galima pasiimti Europos Sąjungos (ES) pinigus, ieškantys Kaliningrado srities atstovai vakar lankėsi Klaipėdoje.
Karčios bendradarbiavimo su šiais kaimynais patirties turintys uostamiesčio valdžios atstovai pareiškė, kad dalyvaus visuose projektuose, jei tik kitą savaitę Lietuvos ir Rusijos atstovai pagaliau pasirašys sutartį, leisiančią laivams kirsti valstybių sieną Kuršių mariose.
Įvairių Kaliningrado srities miestų valdžios atstovai vakar kolegoms iš Klaipėdos siūlė kartu su Lenkija dalyvauti naujojoje ES remiamoje kaimynystės programoje, kurios dėka esą būtų įrengti įvairūs infrastruktūros objektai, leisiantys atsirasti tarpvalstybiam vandens turizmui. Esą atsirastų vandens kelias nuo Elblongo (Lenkija) iki Klaipėdos.
Uostamiesčio Tarybos sekretorius Vidmantas Plečkaitis nuo svečių neslėpė, kad klaipėdiečiai į tokius pasiūlymus žiūri gana atsargiai.
„Esame dalyvavę ne viename bendrame projekte – įdedame nemažai ir finansinių, ir žmogiškųjų resursų, o nauda tenka tik Kaliningradui. Priežastis viena – iki šiol nepasirašyta tarpvalstybinė sutartis, kuri leistų užsienyje registruotiems laivams įplaukti į Rusijos vidaus vandenis. Jei kitą savaitę abiejų šalių ministrai ją pagaliau pasirašys – dalyvausime visuose projektuose”, – sakė V. Plečkaitis.
Pasak tarptautinio projekto „Vandens turizmo infrastruktūros plėtra Kuršių mariose” įgyvendimą Lietuvoje koordinavusio Kęstučio Oginsko, užsienio laivams Rusijos vidaus vandenyse draudžiama plaukioti jau nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Išimtis yra padaryta tik suomių laivams Leningrado srities regione.
Sutartis dar nieko nereiškia
Sutartį su Rusija bandoma pasirašyti daugiau nei aštuonerius metus. Tačiau net jei ir pavyks tai padaryti ateinantį antradienį Svetlogorske, tai dar nereikš, kad jau bus galima laisvai perplaukti visas Kuršių marias. Tokiai laivybai yra būtinas pasienio postas Kaliningrado srities Rybačio miestelyje. Esame gavę žinių, kad nacionaliniu mastu lėšų šiam tikslui nėra numatyta iki 2010 metų.