Miesto centre įsikūrę Kauno verslininkai priešinasi didesnėms rinkliavoms ir gėdina valdžią nedarant jokių struktūrinių pokyčių centrinėje miesto gatvėje.
Miesto centre įsikūrę verslininkai iki antradienio galėjo Kauno miesto savivaldybei pareikšti savo nuomonę dėl vietos valdžios ketinimo didesnėmis rinkliavomis apmokestinti krovininių bei lengvųjų automobilių įvažiavimą į Laisvės alėją bei kitas centrinės miesto dalies gatves, kur pirmenybė – pėsčiųjų eismui.
Savivaldybės iniciatyva surengtame susitikime kai kurie verslininkai piktinosi, kad valdžia kviečia tik tuštiems paplepėjimams. „Porą metų kalbėjo apie naujus šviestuvus Laisvės alėjoje, dabar – apie eismą, paskui – apie suoliukus, bet nuo to niekas nepasikeis”, – sakė jie.
„Kauno” viešbučio atstovo Rimanto Meškos teigimu, „matuojant finansine išraiška, siūlomi eismo ribojimai duos nulį naudos”.
„Jums, o ne vien mums reikia galvoti, kaip sugrąžinti žmones į Laisvės alėją. Padarykite normalių automobilių stovėjimo aikštelių, o dabar žadat didinti įkainius kam? Tiems, kas ir taip moka. Kad parduotuvė išsilaikytų ir dar užsidirbtų pelną, kai sąlygos pasunkėjusios, turėtumėte ne riboti veiklą, bet jai padėti”, – teigė verslininkas.
Pasak Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Mečislovo Rondomansko, verslo susirūpinimą kelia Kauno valdžios pozicija apsiriboti tik kalbomis ir nedaryti absoliučiai jokių struktūrinių pokyčių centrinėje Kauno gatvėje.
„Ne stogai, stulpai ar suoliukai, kuriems meras žada skirti pinigų, pagyvins Laisvės alėją. Reikia automobilių stovėjimo aikštelių, visapusiškos tvarkos. Kol to nėra, Kaunui – gėda”, – sako jis.
Anot Kauno miesto tarybos sekretoriaus Vyganto Gudėno, pritariančių didesnėms rinkliavoms nebuvo nė vieno. Tačiau valdžios ketinimas neleisti į pėsčiųjų zonas įvažiuoti sunkiasvorėms, daugiau nei tris tonas sveriančioms mašinoms, susilaukė tik dalies verslininkų palaikymo. Užtai visi, pareiškę savo nuomonę transporto eismo ribojimo klausimais, vieningai pasisakė, kad būtų griežtai uždrausta aptariamose gatvėse važinėti motociklais bei motoroleriais.
Daugumai verslininkų nepatiko ketinimas riboti transporto eismo laiką. Siūloma (jei tik miesto taryba savo artimiausiame posėdyje tam pritars) leisti transportui į Laisvės alėją, Vilniaus bei kitas gatves įvažiuoti ryte nuo 6 iki 7.30 val. ir vakare nuo 20 iki 22 val. Praktiškai tokiu metu pėsčiųjų ten būna mažiau nei dieną. Kai kurių komercinių įmonių vadovai piktinosi, nes turės papildomų išlaidų, samdydami žmonės prekėms priimti tada, kai parduotuvės nedirba. Paprastai jos darbą pradeda 10 val. ryto, o baigia 19 val.
„Jei atvirai, tai verslas centrinėje Kauno dalyje yra nusiminęs, nes jį glumina Kauno valdžios sprendimai”, – pripažįsta Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas profesorius M. Rondomanskas.
„Verslo prasme, net ir pastačius „Akropolį”, Laisvės alėja išlieka patraukli. Kaune neturim kitos vietos, kuri alėją atstotų: verslininkai tebelaiko tą gatvę prestižine, bet ar tokia pačia ją laiko miesto vadovai, – dar klausimas. Verslo pastangas vystytis ir pritraukti į miesto centrą daugiau gyvybės miestas turėtų palaikyti”, – pabrėžia jis.
Kol nepabrango, įvažiuoti į Laisvės alėją krovininiu automobiliu mėnesiui kainuoja pusę tūkstančio litų, lengvuoju – 200 Lt. Vienkartiniai leidimai – dešimt kartų pigesni. Tačiau, anot savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento vadovo Ramūno Noreikos, šiemet mėnesiui leidimus išsiperka tik penkių krovininių ir 57 lengvųjų automobilių savininkai.
Gyventojai skundžiasi, kad pėsčiųjų zonoje mašinų zuja kur kas daugiau nei išduodama leidimų. Tiesa, per šimtą leidimų gavo komunalininkai, o specialių tarnybų mašinos važiuoja be leidimų.