Remdamiesi dzūkų rinkėjais „darbiečiai” bando ištraukti finansiniais nusikaltimais įtariamą ekslyderį Viktorą Uspaskichą iš teismo jam paskirto namų arešto.
„Darbiečiai” skelbiasi surinkę beveik 3 tūkst. dzūkų parašų po dokumentu, kuriuo prašoma leisti V.Uspaskichui atvykti į Alytaus rajoną susitikti su rinkėjais ir kitaip dalyvauti agitacijoje rinkimuuose į laisvą Seimo nario vietą vienmandatėje Dzūkijos rinkimų apygardoje.
„Rinkėjai, matydami, kad kandidatui į Seimo narius V.Uspaskichui nėra sudarytos lygios galimybės su kitu kandidatu (konservatorių remiamu nepartiniu teisininku Kęstučiu Čilinsku – BNS) vykdyti rinkimų agitaciją, prašo leisti V. Uspaskichui rinkimų agitacijos kampanijos metu netrukdomai išvykti iš Kėdainių miesto ir lankytis Dzūkijos vienmandatėje rinkimų apygardoje bei susitikti su rinkėjais”, – rašoma „darbiečių” išplatintame pranešime.
Surinktus parašus V.Uspaskicho rinkimų štabo vadovė Dangutė Mikutienė antradienį ketina įteikti generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui.
Iš Rusijos grįžusiam V.Uspaskichui Vilniaus 2-asis apylinkės teismas skyrė namų arešą pusei metų. Vėliau aukštesnės instancijos teismo sprendimu arešto sąlygos buvo sušvelnintos, bet į laisvą Seimo nario vietą kandidatuojantis „darbiečių” ekslyderis negali išvykti iš savo gyvenamosios vietos Kėdainiuose nuo 20 val. vakaro iki 8 val. ryto, o viešosiose vietose gali lankytis tik savo mieste.
Buvęs Darbo partijos pirmininkas šį sekmadienį susirungs su konservatorių remiamu kandidatu K.Čilinsku dėl Seimo nario mandato.
Pirmajame rinkimų ture, kuris vyko spalio 7-ąją, K.Čilinskas surinkęs, 30,29 proc. balsavusių rinkėjų balsų, aplenkė pagrindinį savo konkurentą namų arešte esantį V.Uspakichą, kuriam simpatijas išreiškė 20,26 proc. Alytaus rajono rinkėjų.
V.Uspaskichas yra įtariamas byloje dėl jo vadovautos Darbo partijos apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiuo kaltinimus V.Uspaskichas neigia.
Anksčiau skelbta, kad prokurorų aptikta Darbo partijos „juodoji buhalterija” buvo vertinama maždaug 8 mln. litų, vėliau, nepavirtintais žiniasklaidos duomenimis, pradėta kalbėti apie 25 mln. litų.