Narystės ES minusai – augančios kainos ir migracija, mano Lietuvos gyventojai

Prieš daugiau nei trejus metus į Europos Sąjungą įstojusios Lietuvos gyventojai mano, kad pagrindiniai narystės Bendrijoje pliusai – šalies demokratijos stiprinimas ir galimybė dirbti užsienyje, minusai – augančios kainos ir gabių žmonių išvykimas.
Tai rodo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu kompanijos „TNS Gallup” atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės apie Europos Sąjungą tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip gyventojai vertina Lietuvos narystę ES, ką galvoja apie narystės ES trūkumus ir privalumus, ES skiriamą paramą, euro įvedimą, tautinį identitetą Europos Sąjungoje ir respondentų informuotumą ES klausimais.

Šiemet, kaip ir per anktesnius dvejus metus, maždaug pusė respondentų mano, kad narystė Europos Sąjungoje padeda Lietuvoje stiprinti demokratiją.

Pusė ir daugiau apklaustųjų nurodė tokius narystės Europos Sąjungoje privalumus kaip atsiveriančias galimybes dirbti kitose ES šalyse (67 proc.), galimybes studijuoti užsienyje (54 proc.) ir sumažėjusį nedarbą (51 proc.). Palankiausiai įvardinta galimybė susirasti darbą – pagerėjimą šioje srityje įžvelgia 64 proc. apklaustųjų.

Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos žmonės pajus tokius narystės Europos Sąjungoje trūkumus kaip kainų pakilimą (82 proc.), gabiausių žmonių išvykimą iš Lietuvos (68 proc.) ir užsienio šalių naudojimąsi pigia darbo jėga (50 proc.). Mažiausiai respondentų mano, kad dėl narystės Europos Sąjungoje išaugs nedarbas (10 proc.), Lietuva taps atsilikusia Europos provincija (12 proc.) ir sužlugs vietinė ekonomika (13 proc.).

Tuo, kad, Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, lietuviai nepraras savo identiteto, tiki 43 proc. respondentų. 36 proc. apklaustųjų mano, kad būdami ES nariais, tapsime „mažiau lietuviais”.

Dauguma manančių, kad lietuviai nepraras identiteto Lietuvai esant ES nare (70 proc.), savo nuomonę argumentuoja lietuvių tautos stiprumu ir giliomis tradicijomis. Maždaug trečdalis respondentų, manančių, kad tapsime „mažiau lietuviais”, nurodo tokias priežastis kaip ateinanti užsieniečių kultūra ir įtaka (33 proc.) bei išvažiuojantys jauni ir gabūs žmonės (32 proc).

Klausiant apie euro įvedimą, jam visiškai pritaria šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (34 proc.), tačiau net 67 proc. pritaria teiginiui, jog Lietuvai nereikėtų skubėti įsivesti euro. 44 proc. gyventojų mano, kad Lietuva yra pajėgi konkuruoti su kitomis ES šalimis.

Lietuvos piliečiams pakanka informacijos apie Lietuvą Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungą -taip mano 54 proc. respondentų. 39 proc. pageidauja kuo įvairesnės informacijos apie ES, kiti norėtų daugiau žinoti apie galimybę pasinaudoti ES parama (24 proc.), ES ateities reformas (22 proc.) bei apie narystės ES privalumus ir trūkumus (22 proc.).

Kalbant apie Europos Sąjungos skiriamą paramą Lietuvai, daugiausiai mano, kad paramos teikimo skaidrumas yra labiau užtikrinamas Europos Sąjungos (39 proc.) nei Lietuvos institucijose, o ketvirtadalis apklaustųjų (24 proc.) mano, kad paramos teikimo skaidrumas nėra užtikrinamas nei ES, nei Lietuvos institucijose.

Net 69 proc. apklaustųjų ketina balsuoti 2009 metais vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Gyventojus, kurie neketina arba nežino, ar dalyvaus 2009 metų rinkimuose į EP (18 proc.) dalyvauti paskatintų asmeninės kandidatų savybės, daugiau informacijos apie Europos Parlamento galias, vaidmenį ir įtaką, aktyvi informacijos ir agitacijos kampanija bei kandidatų programinės nuostatos.

Tyrimo metu buvo apklausta 1018 respondentų, apklausa vyko šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.