E.Balčiūnas ir E.Duonėla tikisi, kad kitąmet iš savo trečiosios olimpiados pagaliau grįš su medaliais
Vienas be kito jie jau sunkiai įsivaizduojami, o kartu sudaro bene garsiausią Lietuvos sporto duetą. Jie – baidarių irkluotojai Egidijus Balčiūnas ir Alvydas Duonėla, 2008-aisiais Pekine nusiteikę nutraukti olimpinių nesėkmių seriją.
„Kad trečias kartas nemeluotų”, – tokį linkėjimą, praėjusią savaitę atsiimdami Lietuvos olimpinės rinktinės narių ženklelius, išgirdo E.Balčiūnas ir A.Duonėla.
Akcentai – olimpinei rungčiai
Taip jau buvo ir prieš Sidnėjaus, ir prieš Atėnų žaidynes. Bet ir 2000-aisiais (nepateko į finalą), ir 2004-aisiais (7 vieta) E.Balčiūnui ir A.Duonėlai nepavyko pasirodyti taip, kaip tikėtasi.
Ar jie tiki posakiu „Trečias kartas nemeluoja”?
„Po olimpiados pasakysime, ar tikime. Medalių trokšta visi – vokiečiai, baltarusiai, lenkai, kurie kol kas dar net neturi kelialapio į žaidynes. Mažiausiai, ko norime, patekti į penketuką. Ar ne?” – greitai išbėrė A.Duonėla ir atsisuko į E.Balčiūną, o šis pritariamai linktelėjo galva.
Po to pats pratęsė mintį: „Kasmet čempionatuose daugėja valčių. Šiemet iššovė anglai, latviai. Prieš penkerius metus kaimynai net nepatekdavo į finalą, o šįkart jame dalyvavo dvi latvių valtys. Ispanai, portugalai nuolat gerai plaukia finale, tik kol kas dar nelaimėjo medalių. Žodžiu, konkurencija auga labai sparčiai.”
Lietuviai gali guostis tuo, kad anksčiau laiko (skirtingai nei kelios kitų favoritų poros) užsitikrino kelialapį į Pekiną. Tai lietuviams garantavo rugpjūtį pasaulio čempionate Duisburge (Vokietija) iškovota ketvirtoji vieta.
Beje, šįkart Lietuvos duetas geriau pasirodė olimpinėje 500 metrų, o ne neolimpinėje 200 metrų distancijoje. Būtent šioje rungtyje baidarininkai anksčiau pasiekė didžiausius laimėjimus ir net tris kartus tapo pasaulio čempionais.
„Koncentruojamės į olimpinę rungtį. Man atrodo, kad visada stengdavomės rengtis olimpinei distancijai, bet nuolat geriau pasirodydavome neolimpinėje. Net nežinau, kodėl taip yra – gal mūsų arkliukas yra greitis, sprogstamoji jėga. Čia kaip finišo sprintas dviračių sporte ar 100 m bėgimas lengvojoje atletikoje”, – svarstė E.Balčiūnas, o A.Duonėla ne be trupinėlio apmaudo pridūrė: „Tik vienintelis skirtumas, kad 100 m bėgimas yra olimpinė rungtis.”
Bėdos dėl aprangos
Nors viltys vėl didelės, baidarininkai pripažįsta, kad kol kas olimpinis ciklas nesiklosto pagal planą.
„Stringa finansavimas, trūksta vitaminų. Padėk man (kreipiasi į E.Balčiūną). Ir aprangos dar neturime. Yra tokių kabliukų, kurie neleidžia sakyti, kad viskas vyksta, kaip norėtume”, – kalbėjo A.Duonėla.
Praėjusią savaitę irkluotojai bendravo su siuvėjais dėl naujosios sportinės aprangos. Jie nori išvengti panašių kuriozų kaip prieš Atėnų žaidynes, kai kostiumai buvo nekokybiški.
„Jei aprangą vėl gausime likus tik mėnesiui iki žaidynių, nebus laiko nei pataisyti, nei prie jos priprasti”, – pažymėjo E.Balčiūnas.
Aprangos kokybė didžiulės įtakos rezultatams neturi, bet A.Duonėla, vertindamas šį aspektą, ėmėsi palyginimų: „Su per mažo dydžio batais juk nevaikštome. Gali pavaikščioti, bet neilgai. Pas mus tas pats. Jei nesijauti komfortiškai, tai pradeda erzinti, morališkai sunku susikaupti vien irkluoti.”
Žiemą – slidinėti
Visoms bėdoms išspręsti irkluotojai, kaip ir kiti būsimieji olimpiečiai, turi jau mažiau nei 300 dienų.
Viena iš jų – A.Duonėlos trauma. Vakar sportininkui Vilniuje buvo atlikta kelio operacija, bet medikai ramina, kad reabilitacijai užteks trijų savaičių.
Kitą savaitę baidarininkai pradės pasirengimą olimpiniam sezonui reabilitacine stovykla Druskininkuose, o lapkričio viduryje tradiciškai vyks į stovyklą Izraelyje.
Tarp Azijos ir Europos įsikūrusioje valstybėje, į kurią vyksta ne pirmus metus, abu sako besijaučiantys kaip namie. Beje, žydai kurį laiką lietuviams mėgino įsiūlyti savo pilietybę, bet irkluotojai liko atstovauti savo šaliai. Tačiau giria gyvenimo ir treniruočių sąlygas Izraelyje.
„Gruodžio mėnesį, kai ten važiuojame, nuolat būna maždaug 20 laipsnių šilumos. Daugiau niekur nerasi tokios vietos Europoje. Net Ispanijoje ar Portugalijoje tokiu metu jau sąlyginai šalta, nuolat lyja, pučia stiprūs vėjai”, – vardijo E.Balčiūnas.
„Atsimenu, vienais metais mus norėjo išsiųsti į stovyklą Ispanijoje. Bet mes išsiprašėme vėl į Izraelį. Žiūrime ten televizorių ir matome, kad Ispanijoje sninga. Štai ir skirtumas. Esame pripratę treniruotis Izraelyje. O kur esi pripratęs, ten ir geriausia”, – porininkui antrino A.Duonėla.
Po Naujųjų metų irkluotojai keliaus į slidinėjimo stovyklą.
„Kalnų slidinėjimo?” – klausiu.
„Kalnų slidinėjimas yra poilsis, o mes darbuojamės lygumose. Važiuojame į Lenkiją, Estiją. Tai yra vienas pasirengimo etapų, ugdome ištvermę”, – paaiškino A.Duonėla.
Irkluotojai stovykloje per dieną nušliuožia apie 20 kilometrų, bet su profesionaliais slidininkais nesivaržytų. „Negalėtume lenktyniauti. Taip, kaip jie nesugebėtų su mumis konkuruoti irkluojant”, – šyptelėjo E.Balčiūnas.
Pavasarį prasidės naujasis irklavimo sezonas, bet lietuvių kalendoriuje iki Pekino olimpiados – ne itin daug varžybų. E.Balčiūnas ir A.Duonėla ketina startuoti keliuose pasaulio taurės etapuose, bet dar neapsisprendė, ar gegužės viduryje dalyvaus Europos čempionate.
„O gal ir dalyvausime, kad užkirstume kelią į Pekiną kuriems nors iš pavojingų varžovų”, – nusijuokė A.Duonėla.
Į žygius neplaukia
Tituluočiausi Lietuvos baidarininkai tvirtina, kad irklavimas jau seniai yra vien darbas. Todėl net nekyla minčių vasarą išsiruošti į Lietuvoje sparčiai populiarėjančius žygius baidarėmis.
„Kad plauktume į žygį savo malonumui – taip nėra buvę”, – net neleido suabejoti A.Duonėla.
Abu sportininkai daug mieliau laisvą laiką skiria šeimoms. E.Balčiūnas su žmona Neringa augina sūnų Džiugą, o A.Duonėla prieš dvi savaites sumainė žiedus su odontologe Dalia Burokaite. Ši pora augina vos kelių mėnesių dukrą Lukreciją.
Dar ne pensininkai!
E.Balčiūnui – jau 32-eji , A.Duonėlai – 31-eri. Tačiau irkluotojai nemėgsta titulo „veteranai”.
„Pati branda mūsų sporte yra 25-35 metai. Jauniems irkluotojams sunku pasiekti gerų rezultatų – irklavime pergales lemia jėgos ir patirties derinys. Čia SSRS buvo taip priimta – 28 metų sulaukę sportininkai jau būdavo nurašomi, nes į jų vietą pretenduodavo dar dešimt tokių pačių.
Kai kurie žmonės Lietuvoje mus vadina veteranais. Jie prieš pasaulio čempionatą net kalbėjo, kad iš viso nepateksime į olimpiadą. Bet nuvažiavome į Vokietiją, o ten favoritų vokiečių Ronaldo Rauhe ir Timo Wieskoettero klausia, kas bus pagrindiniai varžovai. Jie sako, kad lietuviai.
Paradoksali situacija – Lietuvoje mus jau vadina veteranais ir nurašo, o užsienyje vertina kaip vienus lyderių. Mane juokas ima iš tų vertintojų”, – ilgoką monologą išrėžė A.Duonėla.
Todėl irkluotojai neatmeta galimybės karjerą tęsti ir iki 2012 m. Londono olimpinių žaidynių.
„Yra įvairių galimybių – gali važiuoti kaip sportininkas, kaip trenwweris, kaip sirgalius, kaip teisėjas. Gyvenimas parodys”, – į tolimą ateitį nenorėjo leistis E.Balčiūnas.
Jo porininkas A.Duonėla nurodė vieną konkrečią sąlygą: „Kai vyks Londono žaidynės, mums bus 36 metai. Tokio amžiaus sportininkai dar laimi olimpinius medalius. Svarbiausia – kad tik nebūtų traumų.”