Donoro kortelė artimiesiems padeda išvengti kančių prireikus priimti sprendimą
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose atlikta jau penktoji kepenų transplantacija. Ligonį, kuriam gydytojai nebegalėjo padėti jokiu kitu būdu, nuo mirties išgelbėjo Klaipėdoje mirusios 58 metų moters artimieji, sutikę paaukoti jos organus. Moteris donoro kortelės neturėjo.
Tai įvyko Tarptautinę organų donorystes ir transplantacijos dieną, kuri buvo minima praėjusį savaitgalį.
Laukia šimtai ligonių
Organų donorystes ir transplantacijos dieną septyniuose Lietuvos miestuose vyko akcijos, per kurias buvo galima užpildyti donoro kortelę.
Praėjusiais metais per tokias akcijas net 1006 žmonės pareiškė sutikimą po savo mirties dovanoti organus ir suteikti viltį gyventi kitiems. Šiemet vien Klaipėdoje tokių, kurie suprato laukiančiųjų transplantacijos bėdas ir tai, kad kažkada ir patiems gali prireikti tokios operacijos, buvo 83.
Pirmoji donoro kortelė Lietuvoje išduota prieš šešerius metus.
Organų transplantacija yra gydymo būdas, kai ligoniui persodinami mirusio žmogaus organai: kepenys, širdis, plaučiai, akių ragenos, inkstai. Beje, pastarąjį organą, vieną iš dviejų, neretai ligoniui dovanoja gyvieji, nes galima gyventi ir su vienu inkstu.
Pirma inkstų persodinimo operacija Lietuvoje atlikta 1970 m., širdies – 1987 m., kepenų – prieš septynerius metus. Pasaulyje pirmąkart širdis sėkmingai persodinta 1967 m. Pietų Afrikoje.
Transplantacija atliekama tada, kai ligonio organai nebefunkcionuoja ir yra nepagydomi. Šiuo metu donoro organų Lietuvoje laukia 781 ligonis. Jiems gali padėti žmonės, įsigydami donoro kortelę, arba mirusiųjų artimieji, pasiryžę kilniai aukai.
Nuomonę galima pakeisti
Kiekvienas žmogus iš anksto gali išvaduoti savo artimuosius nuo kančių priimti sprendimą mirties akivaizdoje.
Dar nepareiškusieji savo valios po mirties dovanoti organus, kad gyventų kiti, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantį bet kurios specialybės gydytoją. Jis turi pateikti asmens sutikimo ar nesutikimo, kad jo audiniai ar organai po jo mirties būtų panaudoti transplantacijai, formą. Tereikia ją užpildyti ir pasirašyti gydytojo akivaizdoje.
Užpildytas dokumentas siunčiamas į Nacionalinį transplantacijos biurą Vilniuje. Ten pareiškėjo duomenys suvedami į donorų registrą, pagaminama donoro kortelė ir registruotu laišku išsiunčiama sutikimą užpildžiusiam asmeniui.
Asmenys, parašę, kad nesutinka po savo mirties dovanoti organų, šios kortelės negauna – jiems išsiunčiamas pranešimas, kad jų valia užregistruota ir jų audiniai, organai nebus naudojami transplantacijai.
Donoro kortelę gali gauti kiekvienas veiksnus asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų. Tas asmuo turi būti Lietuvos pilietis. Daugiau jokių ribojimų nėra.
Neretai vyresnio amžiaus žmonės galvoja, kad jie nėra sveiki ir jų organai netinka transplantacijai. Tačiau vyriausiam donorui, kurio inkstai buvo persodinti ligoniui, buvo 90 metų, o audinių donorui – 102 metai. Amžius tikrai nėra kliūtis išreikšti savo valią. Jos paisoma, jei nurodomi konkretūs organai. Pavyzdžiui, žmogus gali įrašyti, kad nenori dovanoti savo ragenų ar širdies.
Net ir gavus donoro kortelę galima pakeisti savo nuomonę. O pametus donoro kortelę išgyventi neverta: kiekvienos mirties atveju yra tikrinami donorų registro duomenys.
Reikia asmens dokumento
Pasirašant sutikimą, kad po mirties organai gali būti persodinti ligoniams, asmens duomenys yra tikrinami pagal pateiktą asmens dokumentą. Jame turi būti nuotrauka, vardas, pavardė ir asmens kodas. Jei asmuo neturi tapatybę patvirtinančio dokumento, sutikimas nepriimamas.
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Donorystė” siūlo suteikti galimybę Lietuvos piliečiams sutikimą po savo mirties dovanoti organus transplantacijai pasirašyti elektroniniu būdu, naudojantis elektroninės bankininkystės galimybėmis.