Vienišiems ligoniams į namus ateinančio pagalbininko tenka laukti ne vienus metus
Šimtai sergančių ir be artimųjų globos likusių klaipėdiečių nesulaukia pagalbos. Socialinė priežiūra ir slauga namuose – prabanga, kuria gali džiaugtis ne visi. Uostamiestyje siaubingai trūksta specialistų, galinčių prižiūrėti fizinės ir psichinės negalios ištiktus žmones. O valdininkai tikina neturintys pinigų naujiems etatams steigti.
Nuperka vaistų ir duonos
Netrukus 84 metų sulauksianti klaipėdietė Jadvyga nušvito, tarpduryje išvydusi raudonas liemenes dėvinčias slaugytojas. „Jos – tikras džiaugsmas”, – braukdama džiaugsmo ašaras kalbėjo moteris.
Cukralige sergančiai pensininkei Raudonojo Kryžiaus slaugytojos pamatavo cukraus kiekį, kraujospūdį, pasiteiravo, kaip ši jaučiasi. Moterys nupirko vienišai ligonei dietinių maisto produktų. Sunkiai vaikštančiai pensininkei draugiją palaiko tik kalytė Iga, kurią į lauką išveda retkarčiais užsukanti draugė, todėl slaugytojų vizitas senutę labai pradžiugino.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos savanorės – trys medicininį išsilavinimą turinčios moterys globoja 60 savimi pasirūpinti negalinčių žmonių.
Slaugytojos Vida Bružienė ir Dalytė Fabijonavičienė vienam ligoniui skiria apie dvi valandas.
„Reikia ir duonos atnešti, vaistų nupirkti, drabužius išskalbti, kambarius sutvarkyti. Esame trys ir turime po dvidešimt globotinių. Reikėtų dar bent trijų žmonių, kad spėtume visus apibėgti”, – tikino moterys.
Prašančiųjų – vis daugiau
Tokių ligotų ir vienišų žmonių kaip Jadvyga Klaipėdoje – keli šimtai. Šių žmonių nepriima ligoninės, negali prižiūrėti artimieji, o patys jie negali pasirūpinti savimi, todėl vienintelė viltis – pagalba, kurią teikia nevyriausybinių organizacijų ir socialinės paramos centrų specialistai.
Socialinės paramos centro darbuotojai kasmet sulaukia vis daugiau prašančiųjų priežiūros namuose.
„Žmonės skambina nuolat, tačiau mes neturime ką jiems pasakyti. Nepajėgiame padėti visiems, nes trūksta darbuotojų. Pavasarį su triukšmu reikalavome savivaldybės administracijos, kad padėtų. Įdarbinome penkis naujus žmones. Tačiau to negana. Girdime vienintelį argumentą, kad neva trūksta pinigų. Bet juk viskas priklauso nuo prioritetų. Gal geriau neužlopyti kokios duobės gatvėje, bet skirti pinigų ligoniams?” – svarstė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.
Šiuo metu centro darbuotojai pagalbą namuose teikia 128 specialiųjų poreikių turintiems klaipėdiečiams. Dar 64 jau visus metus laukia eilės.
Slaugytojai globoja ir po du, o kai kurie net po aštuonis vienišus ligonius. Tai sunkus, reikalaujantis ne tik patirties, bet ir gebėjimų, žinių darbas. Lankyti dažniausiai tenka vyresnius nei 75 metų senelius, kurie yra ligoti ir vieniši, patys negali išeiti iš namų.
Reikia ir patarimų
Socialinės paramos centro darbuotojai lanko ir prižiūri fizinę negalią turinčius žmones. Sergančiuosius psichikos ligomis prižiūri Neįgaliųjų dienos užimtumo centro „Klaipėdos lakštutė” socialiniai darbuotojai.
Šio centro direktorė Danutė Daugintienė apgailestavo, kad už sunkų ir neretai rizikingą darbą slaugytojams mokama tik kiek daugiau nei 800 litų.
„Mūsų darbuotojai prižiūri ne tik senus žmones, bet ir jaunus, sergančius cerebriniu paralyžiumi, turinčius Downo sindromą, patyrusius insultą, sergančius Alzheimerio liga. Ligoniams reikia ne tik slaugos, bet ir bendravimo – nuoširdaus žmogaus, galinčio protingai patarti, suteikti informacijos, padėti sutvarkyti dokumentus. Protinę negalią turinčius žmones visuomenė atstumia, todėl bendrauti nėra lengva”, – pasakojo D.Daugintienė.
Pagalbos namuose šiuo metu sulaukia 37 psichikos ligomis sergantys klaipėdiečiai, dar 55 lanko dienos centrą.
Pašnekovės teigimu, socialinės globos poreikis didžiulis. Nors padėtis, anot jos, nėra beviltiška, trūkstant darbuotojų, pagalbos sulaukia ne visi.
D.Daugintienė įsitikinusi, kad socialiniai darbuotojai nusipelnė ne tik didesnių atlyginimų, bet ir trumpesnės darbo dienos.
Už paslaugą – šimtai litų
Nemokamos slaugos namuose nesulaukiantiems neįgaliesiems tenka pagalbos ieškoti patiems ir už ją mokėti iš savo kišenės.
874 klaipėdiečiai, kuriems medikai pripažino sunkią negalią, gauna 665 litus siekiančias vadinamąsias slaugos išmokas. Penkiskart mažesnį priedą prie pensijos gauna dar 1815 žmonių.
„Žmonės nuolat prašo pagalbos. Jei negali gauti slaugytojo, kuris ateitų į namus, prašo skirti išmoką. Tačiau priedą prie pensijos gauna tik turintieji gydytojų komisijos pažymą apie sunkią sveikatos būklę. Mūsų skyriaus specialistai patys vyksta pas ligonius, juos konsultuoja, padeda sutvarkyti reikiamus dokumentus”, – pasakojo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Ji neigė, kad socialinių darbuotojų stygiaus problema nesprendžiama. Šis klausimas esą dar kartą bus svarstomas miesto Tarybos posėdžiuose.
O norintieji slaugytoją išsikviesti privačiai, turi pakloti ne vieną šimtą litų.
Suma priklauso nuo to, kokį ligonį slaugytojui teks prižiūrėti. Tačiau pirmiausia tektų sumokėti 390 litų slaugę surasiančiai privačiai agentūrai. Vidutinė slaugos valandos kaina – 7 litai. Jeigu slaugytojos reikia visai dienai, dėl kainos galima derėtis. Pradėti ieškoti privačios slaugytojos būtina bent prieš savaitę, geriausia – prieš mėnesį, nes rasti gerą darbuotoją nėra lengva.
Uostamiestyje tokiomis paieškomis užsiima vienintelė įmonė
Labai gerai,kad atsiranda zmoniu,kurie rupinasi neigaliais ir pagyvenusiais,kuriems reikalinga prieziura.Pries kelis menesius palaidojau savo mama,kuri sirgo Alzheimerio liga ir buvo istikta insulto,todel puikiai zinau,kad tokiam ligoniui reikalinga prieziura 24 val.per para.Esu dekinga privatiems slaugos namams esantiems Kaune,butent ju personalo deka mano mama buvo aprupinta ir nepriekaistingai priziureta iki paskutinio atodusio,nors ir minimaliomis salygomis uz atitinkama atlygi.Galiu drasiai rekomenduoti sia istaiga visiems,kurie susidure su panasia problema.