Mažumos Vyriausybės pateiktą projektą parlamento opozicija ketina išnarstyti po kaulelį, o prezidentas, išsakęs kritines pastabas, užsimena ir apie galimą įstatymo vetavimą.
Šiandien per Seimo plenarinį posėdį bus pateiktas ateinančių metų nacionalinio biudžeto projektas. Maksimaliai subalansuotas, optimalus, pražūtingas, infliacinis, svajonių, populistinis – tai tik keli epitetai, politikų prikabinti svarbiausiam metų finansiniam dokumentui. Kol taps „kūnu”, projektas maždaug du mėnesius bus svarstomas Seimo komitetuose, frakcijose, jį dar kartą tobulins Vyriausybė ir vėl narstys parlamentarai. Tik tuomet paaiškės, ar biudžeto projektas virs įstatymu. Parlamentarai prognozuoja, kad biudžeto svarstymas šiemet bus gana sudėtingas ir audringas, tad mažumos Vyriausybei kainuos nemažai nervų. Neatmetama galimybė, jog projektas Seime išvis nebus patvirtintas. Be to, biudžetą gali vetuoti prezidentas.
Dauguma Seimo narių vakar su biudžeto projektu dar nebuvo susipažinę, tad LŽ teko pasikliauti parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) narių nuomonėmis.
Įvykdyti įmanoma
Pasak BFK pirmininko socialdemokrato Jono Liongino, ateinančių metų biudžetas yra įtemptas, tačiau įvykdomas. Per septynerius metus biudžeto išlaidų dalis padidėjo tris kartus ir pasiekė 30 mlrd. litų ribą. Anot komiteto vadovo, projektas numato daugelio socialinių programų finansavimą – atlyginimų, įvairių išmokų didinimą. „Labai geras dalykas, jog Vyriausybė taip sustygavo biudžetą, kad jo deficitas neviršija pusės procento, o 2009 metais, kaip planuojama, jo iš viso neliks”, – džiaugėsi J.Lionginas. Pasak BFK pirmininko, priėmus Fiskalinės drausmės įstatymą bus atsisakyta biudžeto perskirstymo metų viduryje ir visos pajamos bus nukreiptos deficitui padengti.
„Ir pernai, kai jau dirbo ši Vyriausybė, sunkiai sekėsi priimti projektą. Šiemet reikės kalbėtis su kiekviena frakcija, išgirsti nuomones, pasiūlymus. Žinoma, blogiausiu atveju yra dar vienas variantas – jei biudžetas nepatvirtinamas, pagal įstatymus finansavimas vyksta laikantis šių metų biudžeto lygio”, – kalbėjo socialdemokratas.
„Darbietė” Etela Karpickienė prisipažino nesanti susipažinusi su projektu. „Pirmiausia pasižiūrėsiu, kaip jie bando subalansuoti pajamas ir išlaidas, kad gautų 0,5 proc. deficitą”, – sakė BFK narė.
Nagrinės kruopščiai
„Su biudžetu žaisti negalima, nes per daug smarkiai įsuksime infliacijos spiralę. Mūsų nuostata tvirta – nevalia išlaidauti, pajamas naudoti maksimaliai racionaliai. Ir vengti populizmo”, – LŽ teigė BFK narys konservatorius Rimantas Dagys. Pasak parlamentaro, daug dėmesio bus skiriama sveikatos apsaugos (konservatorių nuomone, numatytame biudžete lėšų skirta tik medikų atlyginimams didinti, o apie struktūrinius pokyčius nekalbama), švietimo ir mokslo finansavimui.
Socialliberalams nerimą kelia per didelis viešojo sektoriaus finansavimas, taip pat valstybės investicijų programa. „Susidaro įspūdis, kad į reprezentacinius ir administracinius pastatus įdedame kur kas daugiau lėšų, nei skiriame mokykloms atnaujinti”, – kalbėjo BFK narys, Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas. Anot jo, socialliberalai atidžiai nagrinės, kaip numatyta finansuoti sveikatos, švietimo sritis, kiek lėšų skirta remti šeimas. „Manau, svarstymas bus nelengvas. Bet premjeras pats kelis kartus yra prasitaręs, kad jam galbūt ir naudinga, jei biudžetas būtų nepatvirtintas. Nežinau, kodėl jis taip sako, gal kad būtų galima opozicijai nurašyti visas nesėkmes?” – svarstė A.Paulauskas.
Ekonomikos tempai lėtėja
BFK pirmininko pavaduotojas liberalas Kęstutis Glaveckas 2008-ųjų biudžetą vadina svajonių biudžetu. Pasak jo, tokio dydžio biudžetas negali būti grindžiamas gerokai sulėtėjusiais ekonomikos augimo tempais. „Tai galima aiškinti tik artėjančiais rinkimais ir didžiule infliacija”, – tvirtino K.Glaveckas. Jo nuomone, rengiant projektą praleista gera proga „padėti pagalvę” gresiančiam ekonomikos nuosmukiui.
K.Glaveckas siūlo iš esmės taisyti projektą ir bent 5 proc. sumažinti numatytus asignavimus atskiroms ministerijoms bei žinyboms, taip pat kitoms sritims, išskyrus sveikatos, švietimo ir socialinę apsaugą. „Rekordinis ateinančių metų valstybės biudžetas gali sudaryti ir rekordinių ekonominių bei socialinių problemų”, – perspėjo liberalcentristas.
Laukia sunkūs laikai
„Šio biudžeto nepavadinsi nei proveržiu, nei reforma. Iš esmės tai gynybinis biudžetas, skirtas skaudžiausioms ir opiausioms vietoms – atlyginimams, pensijoms, socialinėms išmokoms – užkamšyti”, – LŽ sakė finansų analitikas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, ateinančiais metais „fiskalinė įtampa neabejotinai padidės”, nes lėtės ekonomikos plėtra. „Natūralu, kad kai kuriose srityse, kur planuota per daug ambicingai, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio srityje, gali pradėti trūkinėti siūlės”, – prognozavo G.Nausėda. Nors, anot analitiko, didžiausias ekonomikos nuosmukis laukia ne kitais, o 2009 metais, jau 2008-ųjų biudžetą Vyriausybei bus gana sunku vykdyti.
Gali vetuoti
Vakar su finansų ministru Rimantu Šadžiumi susitikęs Valdas Adamkus įspėjo, kad jei parengtas biudžeto projektas netaps kokybiškesnis ir nebus paremtas programiniu principu, jis gali vetuoti dokumentą. Pateiktame projekte prezidentas pasigedo Vyriausybės ryžto apsispręsti dėl mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos reformų, kurios leistų kryptingai panaudoti lėšas pažangesnėms sistemoms kurti.
V.Adamkui taip pat kilo klausimų, kodėl 2008-ųjų biudžetas vėl bus deficitinis, nors pastaruosius septynerius metus ekonomika kyla, o biudžeto įplaukų daugėja. Prezidentas pasiūlė kai kurioms gausiausiai finansuojamoms sritims bent keliais procentais sumažinti numatytas išlaidas.
„Apkarpė” programas
2008 metų biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų didėti ketvirtadaliu, o biudžeto deficitas sumažės iki 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Į biudžetą numatoma surinkti 29,137 mlrd. litų lėšų (31,4 proc. daugiau negu šiemet), tarp jų – 5,113 mlrd. litų Europos Sąjungos parama. Biudžeto išlaidos sieks 30,217 mlrd. litų (27,99 proc. daugiau nei šiemet).
Premjero Gedimino Kirkilo nuomone, biudžetą galima vadinti optimaliu ir nedidinsiančiu infliacijos. Siekdama subalansuoti jį Vyriausybė apkarpė įvairias programas, daugiausia – investicijų. Be kitų sprendimų, atsisakyta nemažai naujų statybų.