Televiziniai „lochotronai“: teisėta ir nedraudžiama

„Atspėkite žodį: virtuvės rakandas, prasideda raidėmis „kep-tu“, baigiasi – „vė“. Jeigu žinote teisingą atsakymą, skambinkite dabar ir laimėkite penkis šimtus litų“, – šaukia interaktyvių žaidimų, rodomų šiuo metu Lietuvoje net per du komercinius televizijos kanalus, vedėjos.

Nors visi žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, šimtai naivių žiūrovų stveriasi už telefonų tikėdami, jog pakanka tik surinkti nurodytą numerį ir laimėjimas atsidurs jų rankose.

Tokių naivuolių dėka žaidimų organizatoriai kraunasi šimtatūkstantinius pelnus, o specialistai savo ruožtu tik gūžčioja pečiais – žmones kvailinančios televizinės vilionės Lietuvoje galiojančių įstatymų nepažeidžia.

Pelningos transliacijos

Šiuo metu žiūrovus lengvais pinigais kasdien po kelis kartus gundo per Pirmąjį Baltijos kanalą rodomas žaidimas „Auksinis lietus“ bei per Baltijos televiziją iš Vengrijos transliuojamas „Pinigų lietus“.

Neoficialiomis žiniomis, per mėnesį vieno žaidimo organizatoriai į studiją padidinto tarifo telefono numeriais skambinančių žiūrovų dėka uždirba iki 200 tūkstančių litų. Šaltiniai teigia, kad anksčiau pelnas buvo didesnis ir garantavo kas mėnesį pusę milijono litų pajamų.

Atlikus matematinius veiksmus galima spėti, jog per vieną interaktyvaus žaidimo transliacijos valandą organizatoriai uždirba kelis tūkstančius litų. Kokią šią sumos dalį jie skiria laimėjimams – neaišku. Kaip ir tai, ar retsykiais tuose žaidimuose pinigus vis dėlto laimintys „laimės kūdikiai“ – realūs žmonės, ar tik tariami žiūrovai, patvirtinantys laimėjimo iliuziją.

Nieko nesuprato

Keliasdešimt litų telefonu praskambinantieji ne tik piktinasi negalį iš karto susisiekti su laidos vedėja, tad automatiškai skatinami vėl ir vėl rinkti „stebuklingą“ numerį, tad jie jaučiasi esą piktybiškai klaidinami.

Ponas Rolandas pasakojo kartą žiūrėjęs žaidimą „Pinigų lietus“, kai vedėja ragino žiūrovus suskaičiuoti ekrane pavaizduotose vaisiuose įrašytus skaičius: 147+112+8+8+44+11+56+115+77+51. Be to, nuskambėjo užuomina: užduoties atsakymas – 6?9. Jaunas vyras greitai susumavo skaičius – 629, ir su nuostaba klausėsi, kaip į studiją prisiskambinusiesiems vedėja aiškino, jog tai – neteisingas atsakymas.

„Po kokių dešimties minučių į studiją paskambina kažkoks senukas ir įvardiją skaičių 659, o vedėja sveikina jį laimėjus. Neaišku, nei kaip tuos skaičius reikėjo sudėti, nei kokios taisyklės – vedėja tiesiog pradeda kitą konkursą. Manau, tas žaidimas – juoda afera“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo vyras, nusprendęs pats teisybės paieškoti nurodytu telefonu Vilniuje.

Anot jo, atsiliepusi moteris paaiškino, kad žaidimą organizuoja užsieniečiai, perkantis Baltijos televizijoje eterio laiką ir transliuojantys žaidimą tiesiai iš Vengrijos.

Bendrovės „TeleMedia InteracTV“, priklausančios „International Telemedia“ kompanijų grupei, atstovai telefonu iš Vengrijos mums paaiškino, neva interaktyvūs žaidimai yra teisėta ir sąžininga pramoga: „Klaidų juose negali būti. Mes rengiame televizinius žaidimus ir rodome juos 40-yje pasaulio šalių septynių dešimčių televizijų eteryje, o užduotis žiūrovams paruošia bei tikrina atsakymus kompiuteriai bei dar trys darbuotojai.“

Teisėta, nes nepažeidžia

Rusijoje prieš pusmetį interaktyvūs televiziniai žaidimai sulaukė vartotojų teisių gynėjų ir teisininkų dėmesio.

Jie ėmė reikalauti žaidimus, kuriuose žiūrovai dalyvauja siųsdami trumpąsias žinutes ar skambindami padidinto tarifo telefonų numeriais, uždrausti. Toks siūlymas motyvuojamas tuo, kad interaktyvūs žaidimai turi būti pripažinti griežtai įstatymais reglamentuojamais azartiniais lošimais.

Ar tai, kas vyksta televizijose, domina mūsų šalyje veikiančią Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK)?

Domina, tačiau komisija – bejėgė. Mat televiziniams žaidimams nepritaikomos nei Loterijų, nei Azartinių lošimų įstatymų nuostatos.

Lietuvos teisės aktai azartiniu lošimu vadina žaidimą arba abipuses lažybas pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, „siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.“

Loterija vadinamas žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai „žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus.“

Anot komisijos atstovo Andriaus Karaliūno, anksčiau rodytuose TV žaidimuose, kai laimėtoju buvo skelbiamas, pavyzdžiui, kas dvidešimtas prisiskambinęs žiūrovas, bandyta įžvelgti tam tikrų loterijos požymių. Todėl praeitų metų vasarį dienos šviesą išvydo VLPK nutarimas dėl žaidimų priskyrimo didžiajai klasikinei telefoninio ryšio loterijai.

Tačiau gudrūs žaidimų organizatoriai rado kitą spragą žiūrovams maustyti bei atsidurti už Azartinių lošimų ir Loterijų įstatymų galiojimo ribų. Todėl dabar interaktyvių žaidimų dalyviams nebepakanka tik į studiją prisiskambinti – jie privalo teisingai išspręsti jiems pateikiamas užduotis. Tokios sąlygos atsiradimas minėtame nutarime neegzistuoja, vadinasi, žaidimas nebegali būti tapatinamas su loterija bei šiam žaidimui galiojančiais reikalavimais.

„Deja, bet tai, kas nepažeidžia įstatymo, tas yra teisėta“, – konstatavo A. Karaliūnas.

Patrauklu, bet nereikalinga

Remiantis Lietuvoje galiojančiais įstatymais, naivūs žiūrovai, besitikintys lengvų pinigų ir šios vilties vardan gaunantys didesnes nei įprastas sąskaitas už telefonus, nėra valstybės ginami.

Viena vertus, specialistai primena liaudies išmintį, kad kvailumas ir naivumas nėra išgydomi, o atsakomybę bei nuostolius turi prisiimti pats žaidėjas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia dėl interaktyvių žaidimų nesulaukusi nė vieno skundo bei pabrėžia, kad televiziniai „lochotronai“ – ne jų kompetencija.

„Santykius, atsirandančius dalyvaujant loterijose ar kituose žaidimuose, reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame rašoma, kad prievolės atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu žaidimo dalyvis mano, kad buvo pažeistos žaidimo taisyklės ar laimėtojo nustatymo tvarka, tai jis turi teisę kreiptis į teismą“, – aiškino tarnybos atstovas Vitas Ūsas.

Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad padidinto tarifo telefonų numeriais skambinantys ir žaibiškų laimėjimų besitikintys žiūrovai tai daro neverčiami. Vadinasi, savo valia tampa patrauklių, bet klaidinančių rinkodaros dėsnių aukomis.

Esą juk ir į prekybos centrą atėjusiųjų niekas neverčia pirkti prie kasų išdėliotų visiškai jiems nereikalingų prekių, tačiau žmonės vis tiek išlaidauja ir jų prisiperka.

Aukos – iš pažeidžiamiausių grupės

Psichologė Vilma MAŽEIKIENĖ

Tyrimais įrodyta, kad dažniausiai TV žaidimuose dalyvauja pensininkai ir vaikai, nepaisant to, kad žaidimų vedėjos nuolat pabrėžia laukiančios skambučių tik iš asmenų, vyresnių nei 18 metų.

Mažamečiai ir garbingo amžiaus žmonės yra pažeidžiamiausios visuomenės grupės, kurioms lengva daryti įtaką, juos įtikinti – jų psichologinis atsparumas išoriniams veiksmams yra menkesnis.

Jie dažnai jaučiasi nesaugūs, yra priklausomi nuo aplinkinių dėmesio ir globos, jaučia finansinę priklausomybę, iš kurios siekiama išsivaduoti. Be to, neretai vaikai tėvams, o pensininkai – savo atžaloms siekia įrodyti, kad ir jiems sekasi, ir jie gali būti naudingi.

Vaikų galvelėse dar suveikia ir ne tik prigimtinis naivumas, bet ir šiam amžiaus tarpsniui būdingas smalsumas, stiprus noras kuo daugiau pažinti, įrodyti savo pranašumą. O pinigai visiems, kaip žinia, suteikia daugiau laisvės tenkinant poreikius bei didesnio pasitikėjimo savimi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Žiniasklaida su žyma , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.