Doris Lessing (Doris Lesing) redaktorius, leidėjai ir kolegos ketvirtadienį džiaugėsi, kad didi garbaus amžiaus rašytoja, vis dar rašanti ranka, pagaliau buvo apdovanota Nobelio literatūros premija.
„Tai nuostabu. Žinoma, mes to nesitikėjome, kaip ir pati Doris”, – sakė jos redaktorius Nicholas Pearsonas (Nikolas Pirsonas) iš leidyklos „Harper Collins” padalinio „Fourth Estate”.
„Jos pavardė būdavo tarp dažnai minimų kandidatų, bet ji pati niekada apie tai nekalbėdavo”, – sakė jis per Frankfurto knygų mugę, kurioje Nobelio literatūros premijos laureatė buvo paskelbta per viešo informavimo sistemą.
„Ji neabejotinai yra viena puikiausių rašytojų per pastaruosius 60 metų. Tikiuosi, kad tai padės sudominti jaunąją kartą jos kūriniais”, – pažymėjo jis.
D.Lessing kolegė, britų feminizmo rašytoja Fay Weldon (Fei Veldon) teigė, kad neapsakomai džiaugiasi dėl savo bičiulės, kuri „išgyveno sunkų laikmetį dėl ilgų sakinių”.
„Negaliu tuo patikėti. Aš taip dėl juos džiaugiuosi. Ji taip nusipelnė šios premijos”, – sakė F.Weldon.
Ji teigė, kad D.Lessing 1962 metų knyga „Auksinis bloknotas” (The Golden Notebook) įkvėpė jos pačios kūrybą.
„Doris man parodė, kad galima rašyti tiesą apie moterų gyvenimus”, – sakė F.Weldon.
„Ji yra labai drąsi ir turi tikrą britišką pareigos jausmą, taigi labai džiugu, kad tokia rimta rašytoja gali laimėti premiją už savo kūrybą, atsižvelgiant į tai, kad ji kartais yra susijusi su politika. Ji vis dar rašo ir vis dar gerai”, – teigė ji.
Italų rašytojas Umberto Eco (Umbertas Ekas), kurio galimybės laimėti šią premiją buvo laikomos menkomis, teigė, kad D.Lessing tikrai nusipelnė tokios pagarbos.
„Ji absoliučiai to nusipelnė, – sakė „Rožės vardo” (Il nome della rosa) autorius, mugėje pristatantis savo naujausią kūrinį. – Esu labai laimingas, nors ne tiek, kiek ji”.
Praėjus valandai nuo tada, kai Švedijos Akademija paskelbė premijos laimėtoją, D.Lessing leidyklos Prancūzijoje „Flammarion” direktorė Teresa Cremisi (Tereza Kremisi) užsakinėjo papildomus 87 metų britų rašytojos knygų tiražus.
„Mes labai, labai džiaugiamės. Tiesiog nuostabu, kad 87 metų moteris, seginti vilnonį sijoną, laimi Nobelio literatūros premiją”, – sakė ji.
„Praėjusią savaitę ji viešėjo Prancūzijoje ir niekas negalėjo ja atsigėrėti”, – pridūrė direktorė, galvoje turėdama D.Lessing kelionę į Paryžių, per kurią ji pristatė savo naujausią romaną „Močiutės” (The Grandmothers).
„Harper Collins” generalinė direktorė Jane Friedman (Džein Fridman) išgirdusi, kad laimėjo D.Lessing, netvėrė džiaugsmu.
„Tai nuostabios naujienos. Mes esame labai sujaudinti”, – sakė ji, pridurdama, kad ši rašytoja daugiau kaip 40 metų nuo „Auksinio bloknoto”, pavertusio ją feminizmo ikona, teikia įkvėpimą moterims.
Artimai su D.Lessing dirbantys žmonės patvirtino, kad romano „Žolė dainuoja” (The Grass is Singing) ir virtinės fantastikos knygų autorė vis dar teikia pirmenybę rašikliui ir popieriui, o ne kompiuteriui.
„Penguin” leidybos direktorius ir D.Lessing bičiulis Stuartas Proffittas (Stiuartas Profitas), kuris buvo jos leidėjas, kol dirbo „Harper Collins”, tvirtino, kad šios premijos teko laukti per ilgai.
„Kai kuriais atžvilgiais, ši premija jai atiteko per vėlai”, – sakė jis, pridurdamas, kad D.Lessing visada vengdavo kalbėti apie tai, jog gali laimėti šį prizą.
„Ji yra nuostabios dvasios moteris”, – pažymėjo jis.
S.Proffittas taip pat teigė, kad ji liko įsipareigojusi padėti gyventojams Afrikoje, ypač Zimbabvėje, kur praleido savo asmenybės formavimosi metus.
„Ji siunčia dešimtis tūkstančių knygų į Zimbabvės vietoves, kurios kitu atveju niekada jų negautų”, – sakė jis.
Iki šiol yra išleistos ne visos D.Lessing knygos, tačiau jos redaktorius pažymėjo, kad dabar, kai pelnė Nobelio literatūros premiją, viskas pasikeis.
Frankfurto knygų mugės organizatoriai pasveikino D.Lessing, teigdami, kad „džiaugiasi, jog laimėjo vienas svarbiausių britų literatūros balsų”.
D.Lessing yra tik vienuolikta moteris, laimėjusi šią premiją nuo 1901 metų, kai jos pradėtos teikti.