Pastaruoju metu esame dažnai raginami pasirašyti elektronines peticijas, kuriose keliamos visuomenei aktualias problemas. Tačiau kol kas joks įstatymas valdžios institucijų neįpareigoja tokių peticijų svarstyti.
Visą šią savaitę svetainė „Nedelsk” kvietė interneto lankytojus pasirašyti peticiją už Luisą Rinau – mergaitė Vokietijos ir Lietuvos teismų sprendimu gali būti prievarta atskirta nuo mamos. Sekmadienį savivaldybės aikštėje įvyks koncertas „Už Luisą”, o pirmadienį „raštiška” peticijos versija ir lapai su piliečių parašais bus įteikti Lietuvos vadovams.
Ateities dalykas
LŽ kalbinta projekto „Nedelsk” koordinatorė Jovita Masiulienė sakė, kad peticija pasieks prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą. Kreipimąsi pasirašiusio asmens tapatybę bylos jo elektroninio pašto adresas, kuris slaptumo sumetimais nebus skelbiamas popieriniame peticijos variante. „Elektroninio pašto adresas yra privaloma sąlyga, patvirtinanti peticijos rėmėjo dalyvavimą”, – pabrėžė J.Masiulienė. Tačiau ji pripažino, kad kol kas elektroniniai piliečių parašai neturi teisinės galios.
LŽ kalbinta Seimo Peticijų komisijos pirmininkė socialdemokratė Milda Petrauskienė tikino, kad ši komisija elektroninių peticijų iki šiol dar nėra gavusi. „Kol nėra elektroninio parašo, tokios peticijos yra ateities dalykas”, – pabrėžė parlamentarė. Pernai į Peticijų komisiją kreiptasi per šimtą kartų. Visi kreipimaisi buvo svarstyti ir jiems suteiktas peticijos statusas. M.Petrauskienės nuomone, Lietuvos piliečiams aktyvumo nestinga. „Žmonės daug rašo, siūlo keisti įstatymus”, – pasakojo Seimo narė.
Pozicijai reikšti
Elektroninės peticijos Lietuvoje populiarėja. Rugpjūtį buvome raginami pasisakyti prieš paveldosaugos pažeidimus, rugsėjį parašais smerkėme Lietuvos krepšinio sirgalius skriaudusius ispanų policininkus ir mūsų šalies švietimo sistemos padėtį.
Nuo rugpjūčio Lietuvoje veikia intereneto svetainė peticija.lt, skirta reikšti piliečių požiūriui. Skelbti peticijas gali kiekvienas asmuo, neatsižvelgdamas į amžių, tautybę, išsilavinimą ar kitus bruožus. Pastaruoju metu šioje svetainėje piliečių parašų laukia 16 peticijų.
LŽ kalbintas svetainės iniciatorius Valdas Kiziūnas teigė, kad tai pirmas tinklalapis Lietuvoje, skirtas pilietiškai aktyviems asmenims ar visuomeninėms organizacijoms. Kurdamas peticija.lt V.Kiziūnas sekė užsienio svetainių pavyzdžiu, jį skatino mintis, kad nieko panašaus Lietuvoje nėra. „Pats domiuosi politika, todėl norėjau sukurti laisvą ir lengvą būdą žmonėms pareikšti savo poziciją”, – sakė V.Kiziūnas.
Davė naudos
Pasaulyje elektroninės peticijos labai populiarios, deramą dėmesį joms rodo įvairių šalių parlamentai ir vyriausybės. Lankytojų gausa kol kas niekas nepralenkė brito Peterio Robertso iš Telfordo miesto 2006-ųjų pabaigoje sukurtos elektroninės peticijos, kuria buvo nepritarta ketinimams apmokestinti Jungtinės Karalystės kelius. Kreipimąsį, skelbiamą oficialioje birtų premjero svetainėje, pasirašė 1,8 mln. šalies piliečių. Nors tuo metu svetainė buvo tik eksperimentinė, šokiruoti vyriausybės nariai didžiulio nacionalinės žiniasklaidos susidomėjimo akivaizdoje nesugebėjo deramai reaguoti į neįprastą iniciatyvą. Tačiau vėliau tuometinis premjeras Tony Blairas išsamiai atsakė į peticijos reikalavimus, o kelių mokestis liko neįvestas.
Kol kas bevertės
Interneto specialistai užsienyje teigia, kad labai dažnai elektroninės peticijos nepasiekia valdžios atstovų, o piliečių parašai tampa beverčiai, sugaištas laikas tyliai „nurašomas” į išlaidas. Kaip elgtis su elektroninę peticiją parėmusių žmonių parašais, V.Kiziūno teigimu, sprendžia patys kreipimosi autoriai. Jis pateikė pavyzdį, kad Europos Parlamente peticijos ir parašai saugomi elektroninėje laikmenoje ir tik prireikus spausdinami. V.Kiziūnas pripažino, kad kol kas nė viena jo svetainėje paskelbta elektroninė peticija nebuvo įteikta adresatams. Jo teigimu, „rimtoms” peticijoms pritrūko piliečių palaikymo. „Galbūt peticijos „Dėl mokytojų ir švietimo padėties” autorius, surinkęs 4 tūkst. parašų, kreipsis į valdžios atstovus?” – svarstė V.Kiziūnas.
Svarstys pataisas
Įstatymas skelbia, kad peticija yra raštiškas pareiškėjo kreipimasis į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas. Ranka daryti parašai turi teisinę galią. Kad būtų įteisintas ir elektroninis parašas, reikia keisti įstatymus.
„Elektroninės peticijos šiuo metu yra rekomendacinio pobūdžio. Seimo komisija neprivalo jų svarstyti”, – teigė Seimo narys Vytautas Bogušis. Todėl parlamentaras kartu su kolega Jonu Čekuoliu dar pernai spalį pateikė Peticijų įstatymo projektą, kuriame numatytas elektroninės peticijos variantas. „Siekiame, kad peticiją būtų galima teikti internetu”, – sakė V.Bogušis. Problemą išspręstų elektroninis parašas. Jo jau esama, tačiau dar trūksta tam tikrų norminių aktų. „Teikdami pataisas siekiame, kad elektroninės peticijos turėtų imperatyvų pobūdį ir atitinkamos įstaigos jas privalėtų svarstyti”, – sakė V.Bogušis.
Įstatymo pataisos, parlamentaro manymu, vis dar nepriimtos dėl kelių priežasčių: psichologinių ir techninių. „Šioje Seimo sesijoje peticijų klausimas numatytas. Manau, iki metų pabaigos pataisos bus priimtos”, – vylėsi V.Bogušis.