Lapkričio 6 d. 18 val. į Klaipėdos Žvejų rūmų salę žiūrovus sukvies Vilniaus Mažojo teatro trupė, kuri klaipėdiečiams padovanos nepakartojamų įspūdžių ir nostalgiškos nuotaikos vakarą spektaklyje „Madagaskaras” .
Beveik trejus metus rodomas Vilniaus Mažojo teatro spektaklis pagal M. Ivaškevičiaus pjesę „Madagaskaras” yra publikos favoritas, iki šiol sutraukiantis pilnut pilnutėles sales. Graudžiai komiškas spektaklis apie lietuvių tautos didžiuosius svajotojus apkeliavo nemažai užsienio teatrų scenų – Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Suomijos, Belgijos, Austrijos. „Madagaskaras” pelnė Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimą už geriausią nacionalinės dramaturgijos pastatymą, prizus -Baltijos šalių šiuolaikinės dramos festivalyje Rygoje bei Tarptautiniame teatro festivalyje „Kontakt” Torūnėje. Apdovanojimų šis spektaklis atnešė ir pagrindinių vaidmenų atlikėjams – Gintarei Latvėnaitei bei Ramūnui Cicėnui.
„Madagaskaras” – kelionė mūsų praeities ir dabarties užkulisiais, vaizduojanti XX a. pr. Lietuvą po nepriklausomybės paskelbimo pasitelkiant žymias lietuvių biografijas, šmaikštų ir intriguojantį siužetą. Meistriški dialogai ir autentiška XX a. pirmosios pusės kalba, lyrizmas, aktorių meistriškumas žiūrovą „užhipnotizuoja” jau nuo pirmųjų spektaklio akimirkų.
Graudžiai juokingą „lietuvišką utopiją” apie Lietuvos „fenomeną” pasaulinėje erdvėje, jos išskirtinumą, lietuvių požiūrį i save, nostalgijos kupiną istoriją apie pasakų ir fantazijų kupiną Lietuvos praeities kūrėjų kartą įkūnija ne mažiau fenomenali asmenybė – Kazys Pokštas (aktorius Ramūnas Cicėnas). Šio veikėjo prototipu pasirinktas išskirtinis tarpukario Lietuvos laikotarpiu gyvenęs geografas, keliautojas bei įstabių fantazijų apie Lietuvos išskirtinumą, mūsų tautos perkėlimą į Afrikos žemyną, išsivadavimą iš galingų kaimynų gniaužtų puoselėtojas – Kazys Pakštas.
Pirmame spektaklio veiksme mes matome mažytės tautos siekius išsikovoti Vakarų pripažinimą, mesti šalin plūgą ir atsukti veidą jūron, visiems susiburti ir iškeliauti į tolimosios Afrikos platybes, kur laukia „nauja Lietuva” su nauja lietuvybės mitologija ir kultūra, su „naujos Lietuvos” idealais ir šūkiais.
Antra dalis žiūrovui atskleidžia lyriškai dramatiškus mūsų herojų likimus. Čia atpažįstame ir jaunos Salomėjos Neries – Salės (aktorė Gintarė Latvėnaitė) likimo eskizus, nuaidi ir „Lituanikos” katastrofos aidai, užklumpa karas, okupacija.
Vos atsivėrus uždangai, ištikimas teatrui žiūrovas supras, jog šis kūrinys – režisieriaus R. Tumino spektaklis. Tai gyvas, kupinas jaudinančios sielą vidinės šviesos, subtiliai apgalvotas, temperamentingas, laisve ir išmone žavintis, lietuviška poetine aura apgaubtas, artimas mūsų „dūšiai” teatras, kuriam nelieki abejingas.