Vienos dienos puota meno gurmanams

Monumentaliosios dailės kūriniai masiškai naikinami, naujuose statiniuose menui dėmesio skiriama ne per daugiausiai, tačiau šioms problemoms aptarti surengtoje konferencijojeKlaipėdos dailės parodų rūmuose dalyvavo tik jos organizatoriai. Klaipėdos koncertų salėje koncertavo unikalus trombonininko ir akordeonisto duetas iš Vokietijos, deja, jo klausėsi vos keletas dešimčių miestelėnų. Tuo pat metu Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Meno kieme vykusi ekspresionistinė tapybos akcija „Kas nebijo kraujo?“ žiūrovų nestokojo. Išvada: klaipėdiečiams reikia kraujo, mėsos ir žaidimų.

Visi šie trys renginiai vyko tą pačią dieną, spalio 5-ąją, ir beveik tuo pat laiku. Konferencija prasidėjo 16.30 val., tapybos akcija – 17 val., koncertas – 18 val. Amžina, neišsprendžiama problema uostamiestyje. Nejaugi ant pirštų suskaičiuojamos kultūros įstaigos negali susitarti, kada ir kokiu laiku organizuoti renginius, kad norintieji į juos suspėtų. Kad nebūtų taip, kaip yra: arba nevyksta nieko, arba vyksta visko labai daug vienu metu.

Reklaminis šou sau

Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Monumentaliosios dailės sekcija parengė ir Klaipėdos dailės parodų rūmuose iki lapkričio 4 d. pristato monumentaliosios dailės bei architektūros parodą „Dailė Architektūroje“.

Šioje parodoje surinkti reikšmingiausi Lietuvos dailininkų kūriniai, sukurti visuomeninėms ir privačioms erdvėms Lietuvoje bei užsienyje 1990-2004 metų laikotarpiu. Solidžioje ekspozicijoje – 76 profesionalių ivairių kartų menininkų kūryba. Stenduose – nuostabūs vitražai, taikomosios dailės kūriniai, skulptūros. Parodoje taip pat pristatomi ir originalūs parodiniai kūriniai

„Paroda – labai graži, deja tai – tik reklaminis šou“, – tokiais žodžiais per konferenciją, skirtą dailei architektūroje, prabilo vienas iš jos dalyvių, architektas, Vilniaus dailės akademijos profesorius Marius Šaliamoras.

„Menas Lietuvoje – nereikalingas. 20 procentų monumentaliosios dailės studijas baigusių jaunuolių keičia studijų kryptį į dizainą, architektūrą. 30 procentų gabių architektų išvyksta dirbti į užsienį. Statome daug naujų pastatų, tačiau jų kokybė – vidutiniška. Mūsų verslo žmonės dar nepasiekė tokių aukštumų, kad galėtų mecenuoti meną. Išgyvename minties ir meno krizę. Visas pasaulinis menas dabar linkęs šokiruoti, provokuoti, bet nebendradarbiauti. Todėl išnyko tradicinis, ilgus amžius puoselėtas meno ir architektūros santykis“, – neigiamas tendencijas vardino pranešėjas.

Kokių išeičių ieškoma, siekiant sugrąžinti meną į naujas viešąsias erdves ir išsaugoti sovietmečius sukurtas meno vertybes, paklausiau parodos kuratoriaus LDS Monumentaliosios dailės pirmininko Vytauto Švarlio.

„Praeitų metų pabaigoje, šių metų pradžioje Lietuvos dailininkų sąjungą išsiuntinėjo anketas menininkams, kad šie pateiktų duomenis apie savo ir mirusių kolegų reikšmingesnius kūrinius. Sukauptą informaciją perduosime Kultūros ministerijai, kad tie kūriniai būtų įtraukti į saugotinų kultūros paminklų sąrašus nepaisant to, kad jiems nėra 50 metų. Tokiu būdu jie bus apsaugoti, nors dar nėra tai reglamentuojančio įstatymo“, – sakė V. Švarlys.

Pasak V. Švarlio, LDS jau daug kartų kreipėsi į valdžią, kad būtų priimtas įstatymas ir saugomi vertingi meno kūriniai, nepaisant jų amžiaus, tačiau šis klausimas vis buvo vilkinamas.

„Dabar procesą greitina Kultūros ministerija. Taip pat rengiamas Architektūros įstatymas, kuris numatys, jog statant visuomeninės paskirties statinius, kažkoks sąmatos procentas būtų meno kūriniams juose įkomponuoti. Tokiu būdu bus paskatintas menininkų ir architektų dialogas, atsiras daugiau naujų kūrinių viešose erdvėse“, – sakė V. Švarlys.

Konferencijoje aptarti klausimai aktualūs ir Klaipėdoje. Ką tik vandališkai buvo nugriauta Mažvydo alėjoje stovėjusi skulptūra „Du gaideliai“, tačiau klaipėdiečių šis renginys, atrodo, nepasiekė. Konferencijoje nebuvo nei klaipėdiečių menininkų, nei architektų, nei Savivaldybės tarnautojų

Aukščiausia muzikos praba

Kur kas aktyvesni pasirodė muzikos specialistai bei mėgėjai. Jie gana gausiai susirinko į prieškoncertinį susitikimą su Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Permainų muzika“ svečiais iš Vokietijos trombonininku Miku Svoboda ir akordeonistu Stefanu Hussongu, tačiau didžiulėje koncertų salėje tos kelios dešimtys klausytojų tarsi ištirpo.

Unikalus duetas, kurio narius sujungė kvėpavimu pagrįsti instrumentai bei meilė moderniai muzikai, prieš koncertą demonstravo grojimo savo instrumentais galimybes, atsakinėjo į klaipėdiečių klausimus.

Po šio šilto susitikimo vykęs koncertas klausėsi visai kitaip, lyg scenoje grotų ne svečiai, o seni draugai. Intriguojanti buvo ir pati koncerto programa. Jo pagrindu atlikėjai pasirinko vieno iš šiuolaikinės muzikos korifėjų ir šių metų „Permainų muzikos“ festivalio vėliavnešio Džono Keidžo muziką, be to koncerte skambėjo paties M. Svobodos kūriniai. Atlikėjai meistriškai pagrojo precizišką Karlheinzą Stockhauseną, išradingąjį Luciano Berio ir mįslingąjį Giacinto Scelsi, pirmą kartą Lietuvoje jų koncerte skambėjo netyrinėtos Adriano’s H’f6lszky bei Keiko Haradaos kūriniai. Pasirodymą vainikavo, kaip ir buvo galima tikėtis, aistringasis Astoras Piazzolla.

Jeigu koncertų kokybę būtų galima vertinti brangiųjų metalų sąvokomis – tai šį pasirodymą paženklinčiau aukščiausia muzikos atlikimo praba.

Duokit kraujo

Rudeniška vėsa ir greitas ekspresionistinės tapybos tempas sąlygojo, jog akcija „Kas nebijo kraujo?“ Renginys intrigavo tuo, jog tapybos objektas šįsyk buvo skerdiena. Raudono audeklo fone buvo iškabintas tikras paskersto jaučio kūnas.

Perteikti šią kruviną natūrą ant drobės šįsyk (viešos tapybos akcija Meno kieme vyko trečia kartą šį sezoną. – Aut. past.) pamėgino keturi dailininkai klaipėdiečiai Virgis Viningas, Rytis Martinionis, kaunietė Violeta Juodzevičienė ir Gintaras Palemonas Janonis iš Vilniaus. Tapybos seansas truko gal pusvalandį: daug raudonos spalvos, platūs potėpiai, aistringi pasitaškymai… Rezultatas – keturios labai labai labai panašios drobės. Jei nebūtų autorių pavardžių paveikslų apačioje – būtų sunku atskirti kuri kurio. Juolab tamsoje.

Bet susirinkusiems, ko gero, ne tai labiausiai rūpėjo. Didžioji vakaro intriga buvo tai, kad ką tik dailininkams pozavusi jaučio skerdiena čia pat buvo sukapota, supjaustyta, iškepta ir patiekta. Skanaus, meno gurmanai!

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.