Klaipėdiečiai slepia kates ir šunis nuo mokesčių rinkėjų

Nors uostamiestyje jau keletą metų galioja griežtos gyvūnų globos ir laikymo taisyklės, įpareigojančios keturkojų savininkus registruoti ir identifikuoti savo augintinius bei už juos mokėti vietinę rinkliavą, miestiečiai iš valdininkų neišpeša argumentuoto ir logiško atsakymo dėl rinkliavų būtinumo.

Abejonių žmonėms kelia ir surinktų pinigų panaudojimas – per metus uostamiestyje įrengiama vos viena šunų vedžiojimo aikštelė, o kačių labui nedaroma absoliučiai nieko, tik reikalaujama mokėti.

Faktą, jog kai kurie gyvūnų globos ir laikymo taisyklių punktai piktybiškai pažeidinėjami, pripažįsta ir patys valdininkai, negalintys priversti klaipėdiečių mokėti į miesto biudžetą rinkliavų už augintinius

Tačiau jie sutinka, kad, pavyzdžiui, mokestis už katę, kuri neteršia aplinkos ir kuriai nereikalingos vedžiojimo aikštelės, yra gana diskutuotinas.

Nemoka ir nemokės

Miesto Tarybos patvirtintos taisyklės nurodo, kad kiekvienas klaipėdietis, daugiabutyje laikantis šunį ar katę, privalo savo gyvūną registruoti ir už jį kas mėnesį mokėti vietinę rinkliavą.

Pirminė šuns registracija kainuoja 10 litų, katės – 5 litai. Kas mėnesį už šunį jo savininkas privalo mokėti po 5 litus, už katę – 3 litus.

Iš Gyvūnų registracijos centro raginimus mokėti už rotveilerių veislės keturkojį gaunantis klaipėdietis Robertas (vardas pakeistas), žurnalistei aiškino neketinantis pildyti miesto biudžeto, nes mokesčiai už gyvūnus renkami nepagrįstai.

„Jie pradėjo skaičiuoti delspinigius. Pasirodo, per dvejus metus už savo šunį miestui aš skolingas kelis šimtus litų. Ši rinkliava – beveik tokia pati nesąmonė, kaip mokestis už švarų orą. Suprantu, kodėl turiu mokėti už komunalinius patarnavimus – aš naudoju paslaugas ir atsiskaitau pagal skaitiklių parodymus. Bet nesuprantu, kodėl privalau mokėti už augintinį, kuriuo rūpinuosi – skiepiju už savo pinigus, perku maistą, prižiūriu, o lauke surenku jo padarytas krūveles? Jeigu jie įrengtų kiekviename gyvenamajame kvartale po aikštelę šunims vedžioti – tada bent jau būtų suprantamas tokių mokesčių pagrįstumas“, – pyko skolininkas.

Panašių skambučių ir skundų redakcija sulaukia ir iš kačių augintojų, kurie tikina, jog nemokėtų rinkliavos net sulaukę policininkų vizito

Pinigai – į bendrą katilą

Klaipėdiečių pinigai, surinkti už jų naminius gyvūnus, keliauja į bendrą miesto biudžetą. Taip teigiantys valdininkai nesutinka, jog naminių gyvūnų labui nieko nedaroma.

Anot Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vyr. specialistės Aldonos Vybernaitienės, yra atvirkščiai – šunų ir kačių problemoms spręsti miestas neva išleidžia net daugiau nei surenka.

Pavyzdžiui, 2006 metais gyvūnų registracija ir vietinė rinkliava uostamiesčio biudžetą papildė 128 tūkstančiais litų.

Už gyvūnų utilizavimą, beglobių gyvūnų gaudymą, karantinavimą,sugautųjų priežiūrą „Nuaro“ tarnybai, su kuria dirbama pagal sutartį, Savivaldybė pernai sumokėjo 262 tūkst. 360 litų.

Keturkojų identifikacija vadinamaisiais mikročipais miesto iždą patuštino dar 44 tūkst. litų.

„Viską susumavus išeina, kad bendrai išleidome 376 tūkst. litų, ir iš miesto biudžeto šunų ir kačių problemoms spręsti papildomai buvo skirta apie 250 tūkst. litų. „Nuaras“ pernai sugavo 1 547 beglobius gyvūnus – šunis ir kates. Juos reikėjo maitinti, nustatyti sergantys jie ar ne, kai kuriuos – utilizuoti“, – skaičiavo valdininkė.

Didelės išlaidos, anot A. Vybernaitienės, paaiškina, kodėl per 2006-uosius Klaipėdoje buvo įrengta tik viena šunų vedžiojimo aikštelė su konteineriais ekskrementams, maišeliais ir suoliukais.

Aikštelės – aukso vertės

Viena – bet labai jau brangi. Taip būtų galima sakyti apie pernai skulptūrų parke įrengtą aikštelę šunims. Jos įrengimui išleista beveik 70 tūkst. litų.

Pasirodo, tiek kainuoja tvora, suoliukai, konteineriai, ženklai ir keli mediniai rąstai norintiems aikštelėje dresuoti savo keturkojus žmonėms.

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Solveiga Kutkienė tvirtino, jog dėl aikštelės įrengimo buvo skelbiamas viešasis konkursas, kurį laimėjo įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą – bendrovė JLE.

Šiemet dar viena „auksinė“ aikštelė buvo įrengta šalia I. Simonaitytės gatvės kalno. Nors už darbus Savivaldybė dar neatsiskaitė, bet ji kainuos beveik tiek pat, kiek ir įrengtoji Skulptūrų parke.

„Kaip žmogus, galiu drąsiai sakyti – tokie pinigai per dideli, tačiau yra ir kita pusė – medžiagos brangsta, o konkursuose dėl objektų įrengimo ar statymo, kurių vertė nesiekia milijono litų, niekas nebedalyvauja. Patys skambiname į bendroves ir prašome sudalyvauti“, – padėtį vertino S. Kutkienė.

Visame uostamiestyje yra tik 3 šunų vedžiojimo aikštelės – Baltijos prospekte, šalia vadinamojo I. Simonaitytės kalno ir Skulptūrų parke

Šunims – šis tas, katėms – nieko

Kol šunų šeimininkai augintinius išdidžiai vedžioja brangiose aikštelės, kačių globėjai slepia savo švelniakailius gyvūnėlius nuo Ekologinės policijos ir Gyvūnų registracijos centro darbuotojų. Tą rodo ir faktai – pernai uostamiestyje buvo įregistruota 460 šunų ir tik 28 katės.

Beveik visais atvejais savo namų augintines registravo klaipėdiečiai, užsiimantys kilmingų kačių veisimu, arba tie, kurie su gyvūnu ketino išvykti į užsienį.

A. Vybernaitienė sako suprantanti nenorą mokėti už kates – juk iš tiesų, jų savininkams netaikomos jokios lengvatos nei skiepijant, nei sterilizuojant gyvūną, o pastaroji procedūra, iki šiol kainavusi apie 100 litų, šiomis dienomis dar labiau pabrango.

„Taisykles tvirtino politikai, mes – tik vykdytojai“, – į klausimą, kodėl skriaudžiami kačių šeimininkai, atsakė valdininkė.

Užduoti tą patį klausimą prie taisyklių dirbusiems uostamiesčio politikams šiandien nėra galimybės – gyvūnų globos ir laikymo tvarka buvo priimta dar senos kadencijos Taryboje.

„Tvirtinant taisykles buvo pagalvota apie pensininkus ir neįgaliuosius, jiems už registruotus naminius gyvūnus reikia mokėti mažiau, o už kai kurias paslaugas – pavyzdžiui, seno gyvūno išvežimą ir užmigdymą mokestis iš viso neimamas“, – apie išimtis kalbėjo A. Vybernaitienė.

Ypač dažnai konfliktų kyla tuomet, kada gyventojas apie nugaišusį registruotą naminį gyvūną iš karto nepraneša Gyvūnų registracijos centrui, nes šis ir toliau siunčia sąskaitas dėl rinkliavos.

Persekios antstoliai

Nepaklūstantys tvarkai šunų ir kačių savininkai turėtų žinoti, kad principus ir ambicijas dėl nemokamos vietinės rinkliavos už naminius gyvūnus juos privers pamiršti antstoliai.

Lapkričio Savivaldybė pasirašys atnaujintą sutartį su Gyvūnų registracijos centru. Joje bus punktas, leidžiantis centrui į pagalbą dėl nemokių piliečių kviestis antstolius.

Kol kas neregistruotų naminių gyvūnų centras ieško vykdamas į reidus tris kartus per savaitę. Įsitikinus, jog gyventojas namuose laiko gyvūną, už kurį nemoka, išsiunčiamas raginimas. Jeigu į dokumentą nereaguojama ir nemokama, pradedami skaičiuoti delspinigiai, pažeidėjas kviečiamas atvykti į Savivaldybės administracijos komisijos posėdį. Valdininkų teigimu, piktybiškų klaipėdiečių, į raginimus numojančius, ranka nėra daug. Į teismą dėl panašių atvejų uostamiestyje nebuvo kreiptasi nė karto.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.