Birželį Kaune startavęs projektas „BendraSaskaita.lt”, turintis supaprastinti, o svarbiausia – atpiginti gyventojų atsiskaitymą už komunalines bei kitas paslaugas, jau duoda pirmuosius vaisius. Tuo metu Klaipėda vis dar tūpčioja vietoje.
Jokiais laimėjimais šioje srityje negali pasigirti ir uostamiesčio konservatoriai, vadinamosios bendros atsiskaitymo knygelės grąžinimą klaipėdiečiams paskelbę kaip vieną iš pagrindinių rinkiminių šūkių.
Nieko neteko girdėti ir apie dar birželį jų lyderio Naglio Puteikio politikams ir Savivaldybės administracijos darbuotojams pažadėtąsias ekskursijas į Vilnių, Kauną ir Mažeikius – patirties ir idėjų pasisemti.
Sudarė darbo grupę
Vieninteliu šia linkme žengtu žingsniu galima būtų laikyti nebent rugsėjo 19 dieną mero Rimanto Taraškevičiaus pasirašytą potvarkį Dėl darbo grupės sudarymo.
Į ją deleguoti septyni įvairioms partijoms atstovaujantys miesto Tarybos nariai, du Savivaldybės administracijos darbuotojai bei po vieną dviejų pagrindinių miesto komunalinių paslaugų teikėjų – „Klaipėdos energijos” ir „Klaipėdos vandens” – atstovą.
Pagrindinis šiai darbo grupei keliamas uždavinys – išnagrinėti galimybę įvesti bendrą atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelę ir pateikti informaciją miesto Tarybai. Grupės nariai įpareigoti tai padaryti iki lapkričio 1 dienos
Nesuspės
Pasak darbo grupei vadovauti turinčio Mariaus Usonio, kol kas nei jis, nei jo kolegos niekuo pasigirti negalį. Politiko įsitikinimu, padėčiai išanalizuoti, išvadoms bei pasiūlymams pateikti duotas per trumpas terminas.
„Iki lapkričio 1-osios tikrai nesuspėsime, tą aš iš karto pasakiau”, – teigė jis, pridūręs, kad darbo grupės išvados būsiančios pateiktos ne anksčiau nei po poros mėnesių.
Ne per seniausiai atostogauti baigęs M. Usonis neneigė, kad dar nebuvo sušaukęs nė vieno darbo grupės posėdžio. „Tačiau vizijų tikrai yra”, – paguodė konservatorius.
Jis teigė esąs gerai susipažinęs su kauniečių projektu ir neatmetąs galimybės, kad kažkas panašaus būsią įdiegta ir Klaipėdoje.
Antra vertus, sakė M. Usonis, tai ne vienintelis būdas problemai išspręsti, ir visi jie bus analizuojami. Esą nevertėtų pamiršti ir senosios atsiskaitymo knygutės, kuri iki šiol sėkmingai naudojama Vilniuje.
Prie seno negrįš
Tuo tarpu tos pačios darbo grupės narė uostamiesčio mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė dar birželį „Vakarų ekspresui” teigė, kad ir kokiu keliu nuspręstų pasukti Klaipėda, tokios knygutės, kokią turėjome anksčiau, nebebus.
Visiškai naujas projektas šiuo metu įgyvendinamas Kaune, ir jis, vicemerės įsitikinimu, išties vertas dėmesio.
Pasak „BendraSaskaita.lt” sumanytojo – UAB „Aservis” – vadovo Albino Bačiliūno, šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas kauniečiams už visas komunalines ir kitas paslaugas atsiskaityti iškart, vienu mokėjimu.
Projekto iniciatorių apskaičiavimu, vienas namų ūkis Kaune kiekvieną mėnesį gauna apie 10 sąskaitų, už kurių apmokėjimą banke ar kitame atsiskaitymo punkte tenka papildomai mokėti nuo 1 iki 4 litų už kiekvieną. Per mėnesį joms apmokėti išleidžiama iki 30 litų. Projektu „BendraSaskaita.lt” siekiama ne tik sudaryti sąlygas patogiai apmokėti sąskaitas, bet ir sumažinti šias gyventojų išlaidas iki 3-5 litų per mėnesį.
Numatyta, kad bendroje sąskaitoje bus pateikiamos mokėtinos sumos už komunalines paslaugas: šildymą, elektros, vandens, dujų tiekimą, šiukšlių išvežimą, lifto priežiūrą bei kitas gyventojų kiekvieną mėnesį apmokamas paslaugas: kabelinę televiziją, interneto ryšį, vaikų darželį ir pan.
Sutaupys milijonus
Oficialiai birželį startavusi nauja sistema palaipsniui diegiama visuose Kauno mikrorajonuose. Šiandien bendras sąskaitas apmokėti gali Centro, Dainavos ir Šilainių mikrorajonų gyventojai. Tą padaryti jie gali 113-oje vietų – „Lietuvos spaudos” kioskuose, banko „Snoras” filialuose, nuo spalio 12 dienos ir Ūkio banko Kauno filialo padaliniuose, o ateityje – ir naudojantis Ūkio banko elektroninės bankininkystės sistema.
Prognozuojama, kad projektą įdiegus visame mieste kauniečiai per metus sutaupys iki 12 mln. litų.
2005 m. įkurta elektroninių paslaugų bendrovė „Aservis” į naujos sistemos Kaune diegimą yra numačiusi investuoti per 1 mln. litų, o nuo 2009 m. bus pasirengusi analogišką sistemą įdiegti ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.