Netikėtas kaimyno vizitas išgelbėjo 78 metų Niujorko (JAV) gyventojos gyvybę. Ji buvo rasta be sąmonės ir atgaivinta negalėjo atsiminti, kas jai nutiko. Moteris skundėsi stipriais pilvo skausmais ir pykinimu, jai svaigo galva.
Surado 12 skirtingų vaistų
Medikai suskaičiavo, jog moteris vienu metu vartojo dvylika skirtingų vaistų. Visus juos dėl įvairių negalavimų jai buvo skyrę gydytojai. Moters kasdienį „kokteilį” sudarė keturi skirtingi vaistai kraujospūdžiui ir širdies darbui reguliuoti, dveji nuskausminamieji, pora antidepresantų ir migdomųjų. Be viso to, ji dar išgerdavo aspirino, antibio-
tikų ir sirupo nuo kosulio, nes buvo persišaldžiusi.
Ilgainiui pensininkės skrandyje susidarė kraujuojanti opa, o jai gyti neleido kraujo krešėjimą mažinantis aspirinas.
„Vyresni žmonės paprastai vartoja dukart daugiau receptinių vaistų negu jauni. Jie taip pat daug sunkiau pakelia vaistų šalutinį poveikį”, – teigė geriatrijos specialistas iš Niujorko Michaelas Sternas. Anot jo, žmonės konsultuojasi su keliais gydytojais, o jie vaistus skiria nežinodami, ką dar pacientas vartoja. Taip keli vienu metu vartojami vaistai tarpusavyje pavojingai sureaguoja.
Siūlo sudaryti sąrašą
Kartais šalutinis vaistų poveikis būna daug pavojingesnis nei tais vaistais gydoma liga. Todėl medikai įspėja vaistų nepirkti ir nevartoti nepasitarus su gydytoju, o įsigijus atidžiai skaityti informacinį lapelį. Vaistai gali sąveikauti ne tik tarpusavyje, bet ir su vartojamu maistu ar gėrimais.
Sąveika gali pasireikšti įvairiai: vaisto poveikis gali susilpnėti ar sustiprėti, jis gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių.
„Visada, kai gydytojai skiria vaistus, ypač jei tenka lankytis pas kelis specialistus, pasakykite jiems apie visus skirtus ar jau vartojamus medikamentus”, – įspėjo „Eurovaistinės” vaistininkė Laura Gedgaudaitė.
Einantiems į vaistinę pacientams ji net rekomenduoja turėti visą tuo metu vartojamų vaistų sąrašą, ypač kai žmogus serga lėtinėmis ligomis. Apie kitus vartojamus vaistus vaistininkui pasakyti būtina net perkant nereceptinius, augalinius vaistus ar vaistažolių arbatas.
Apkrauna inkstus ir kepenis
Artėjant žiemai, į vaistines užsuka daug peršalimo kamuojamų žmonių. Juos vaistininkė L.Gedgaudaitė įspėja, jog negalima vartoti vadinamųjų karštųjų gėrimų arba tablečių nuo peršalimo ir gripo kartu su temperatūrą mažinančiais vaistais, nes į kombinuotų vaistų sudėtį jau įeina kelios veikliosios medžiagos. Viena iš jų – temperatūrą ir skausmą mažinanti veiklioji medžiaga, todėl galite vaistų padauginti. Tuomet be reikalo apkrausite inkstus ir kepenis cheminėmis medžiagomis – tai gali grėsti rimtais sveikatos sutrikimais.
Kombinuotų vaistų nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra pseudofedrino, negalima vartoti su kai kuriais vaistais depresijai, psichikos sutrikimams, Parkinsono ligai gydyti.
Jei užklupo virusinės ligos, pavyzdžiui gripas, temperatūrai mažinti nerekomenduojama gerti aspirino, nes jis skystina kraują. Todėl gali pasireikšti šalutinis poveikis, pavyzdžiui, bėgti kraujas iš nosies.
Aspirino dėl jo savybės skystinti kraują negalima vartoti su kitais kraujo krešumą slopinančiais vaistais.
Paracetamolio negalima vartoti su vaistais, greitinančiais skrandžio išsituštinimą, nes jis pagreitins paracetamolio rezorbciją ir poveikį.
Purškalų į nosį negalima naudoti ilgiau nei nurodyta, nes jie sutraukia kraujagysles nosies ertmėje. Ilgai naudojant purškalus, kraujagyslėms galima pakenkti, jos gali atrofuotis, sunykti. Purškalus paprastai rekomenduojama naudoti ne ilgiau nei savaitę.
Paprastai peršalus rekomenduojamos didesnės vitamino C dozės. Tačiau vitamino C negalima dėti į karštą arbatą, nes joje šis vitaminas suyra. Tirpinti jį reikia drungname vandenyje.
Trukdo pasisavinti vitaminus
Didžiausia klaida, kurią daro peršalę žmonės, anot vaistininkės, yra tai, kad jie griebiasi antibiotikų. Antibiotikai gydo bakterinės kilmės infekcijas, bet ne virusines, todėl savarankiškai jų gerti negalima. Taip pat svarbu prisiminti, kad tetraciklino grupės antibiotikų negalima užgerti pienu arba juos vartojant valgyti bet kokių pieno produktų – sūrio, varškės, arba gerti kalcio preparatų, nes kalcis mažina antibiotiko efektyvumą.
Geriant antibiotikus nuo infekcinių ligų gerti vitaminus nėra prasmės, nes dėl antibiotikų poveikio organizmas jų nepasisavina. Vitaminų ir mineralų kompleksais organizmą reikia stiprinti po ligos, baigus gydymo antibio-tikais kursą.
Kai kurie antibiotikai sutrikdo žarnyno veiklą, todėl tuo metu rekomenduojama gerti gerųjų žarnyno bakterijų preparatų. Juos reikia gerti ne kartu su antibiotikais, o praėjus keletui valandų.
Gali neveikti kontraceptikai
Ne vienas atėjęs į vaistinę nustemba išgirdęs vaistininkės L.Gedgaudaitės įspėjimą, kad medikamentų, skirtų gydyti širdies ligas, negalima užgerti greipfrutų sultimis, nes jos gali sustiprinti vaistų poveikį.
Kai kurie skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, kurių sudėtyje yra magnio, kalcio, aliuminio junginių, silpnina kitų medikamentų poveikį. Jie neutralizuoja skrandžio rūgštį, todėl prasčiau pasisavinami kiti vaistai.
Pavyzdžiui, tetraciklino grupės antibiotikų, kai kurių vaistų nuo širdies ligų, aspirino, geležies preparatų organizmas nepasisavins geriant juos su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Išgėrę rūgštingumą mažinančių vaistų, padarykite kelių valandų pertrauką.
Aktyvioji anglis ar panašūs žarnyno infekcines ar uždegimines ligas gydantys vaistai pasižymi toksinių medžiagų absorbuojamuoju poveikiu, todėl kitus medikamentus paprasčiausiai „padaro nekenksmingus”.
Panašiai veikia ir vidurius laisvinantys vaistai. Todėl juos naudoti itin atidžiai turi tos moterys, kurios geria kontraceptines tabletes.
Nedraugauja su alkoholiu
Griežtų įspėjimų vaistininkė L.Gedgaudaitė negailėjo ir alkoholio nevengiantiems žmonėms. Jei geriate alkoholio, nėra prasmės gerti vaistų. Alkoholis ne tik stabdo vaistų pasisavinimą. Vaistų ir alkoholio mišinys kenkia kepenims.
Itin dažnai dieną po išgertuvių, kai skauda galvą, žmonės griebiasi paracetamolio. Tačiau šio medikamento ir alkoholio (kurio kitą dieną dar yra organizme) derinys itin kenksmingas kepenims.
Nuo alkoholinių gėrimų ir kai kurių antibiotikų mišinio gali parausti oda, smarkiau plakti širdis.
Su alkoholiu pavojinga gerti nervų sistemą veikiančius, antialerginius vaistus, nes alkoholis stiprina jų poveikį.
Alkoholis gerokai greičiau iš organizmo pašalina vitaminus ir mineralus.
Reikia vartoti su maistu
Širdies vaistų negalima užgerti greipfrutų sultimis, o vartojant geležies preparatus rūgščios sultys kaip tik tiks. Geležis geriausiai pasisavinama esant rūgščiai terpei, todėl ją patartina vartoti kartu su vitaminu C. Geležies preparatų negalima užgerti arbata ar kava, nes šie gėrimai, taip pat pienas, kuriame gausu kalcio, prastina geležies pasisavinimą. Geležies preparatus būtina vartoti prieš valgį.
Maisto papildus, vitaminų komp-leksus reikia vartoti su maistu, nes taip geriau pasisavinamos naudingos medžiagos. Juos reikia vartoti pirmoje dienos pusėje, ypač tuos, į kuriuos dedama tonizuojančių medžiagų, pavyzdžiui, medaus, ženšenio. Be to, vitaminai yra gana sunkiai virškinami, todėl jei jų išgersite vakare, nakčiai be reikalo apsunkinsite virškinimo sistemą.
Kalcio preparatus kaip tik rekomenduojama vartoti vakare, nes tada jie geriau pasisavinami. Juos pasisavinti padeda vitaminas D.