Patyrę insultą ar sudėtingos smegenų operacijos laukiantys klaipėdiečiai galės lengviau atsikvėpti. Jiems nebereikės kęsti varginamų kelionių į sostinę ar Kauną. Jau kitą mėnesį Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) duris atvers antras Neurochirurgijos skyrius.
Gydys ir sunkiausias ligas
Galvos smegenų piktybiniai ir nepiktybiniai navikai, smegenų kraujagyslių trombozės, išeminiai insultai – tai tik dalis patologijų, kurias gydys Klaipėdos neurochirurgai.
Nuo lapkričio mėnesio trečioji pagal dydį šalies KUL Neurochirurgijos klinika priims dukart daugiau pacientų nei iki šiol.
Praėjusią savaitę neurochirurgų komandą papildė trys specialistai. Iš viso dviejuose skyriuose dirbs 12 neurochirurgų. Ligoninės vyriausiojo gydytojo profesoriaus Vinso Janušonio teigimu, tokios komandos galėtų pavydėti bet kuri didesnė klinika.
Naujasis iš Kauno į Klaipėdą dirbti atvykęs Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis įsitikinęs, kad paslaugų kokybe KUL jau dabar nė kiek nenusileidžia Kauno ir Vilniaus klinikoms.
Klinikai vadovaus kaunietis
KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis ketina siekti, kad neurochirurgų paslaugos taptų prieinamos visiems pacientams. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojai neurologai laiku neinformuoja apie galimus gydymo būdus, dėl to nukenčia ligoniai. Tačiau svarbiausia tai, kad klinikoje bus galima gydyti visas patologijas ir žmonėms nereikės kaskart vykti į Kauną ar Vilnių”, – sakė A.Gvazdaitis.
Nuo 2006-ųjų ligoninės neurochirurgai išoperavo daugiau kaip šimtą smegenų auglių, atliko pusšimtį galvos kraujagyslių operacijų. Tikimasi, kad operacijų bus galima atlikti dar daugiau, kai statybininkai baigs remontuoti keturias operacines.
„Svarbu, kad Vakarų regiono gyventojai galės gydytis šalia namų. Šio krašto gyventojams neužtenka tik sumuštą galvą operuoti. Naujausios įrangos ir specialistų pakanka, tačiau dar tikimės sulaukti daugiau valstybės investicijų”, – pasakojo profesorius V.Janušonis.
Pas šeimą – savaitgaliais
Šį pavasarį A.Gvazdaitis trejų metų kadencijai perrinktas Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininku. Jo ir kolegų pastangomis draugija aktyviai dalyvauja pasauliniuose neurochirurgų organizacijų susitikimuose. Pasak mediko, savo pasiekimais Lietuvos neurochirurgai lenkia ir kaimynus latvius bei estus.
Pirmą darbo dieną Neurochirurgijos klinikos vadovas A.Gvazdaitis pasipuošė originaliu kaklaraiščiu, kurį gavo dovanų per Antalijoje (Turkija) vykusią tarptautinę neurochirurgų konferenciją. Kaklaraištis išmargintas galvos smegenų paveikslėliais.
„Pasiraitojame rankoves ir pirmyn. Dirbsime dieną ir naktį”, – tvirtino trisdešimties metų darbo patirtį sukaupęs, iš Kauno medicinos universiteto klinikų atvykęs medicinos mokslų daktaras A.Gvazdaitis.
Gydytojas prisipažino, kad apsispręsti išvykti iš Kauno jam nebuvo lengva, nes ten liko jo šeima –
žmona ir du vaikai. Dar beveik dvejus metus jis gyvens tarp Kauno ir Klaipėdos, nes namo pasiryžęs vykti kiekvieną savaitgalį.
Po poros metų, kai jaunėlė dukra Eglė baigs mokyklą, A.Gvazdaitis su šeima ketina ilgam įsikurti uostamiestyje. Kol kas jam čia tenka nuomotis butą. Tačiau nuobodžiauti gydytojas neturi kada, nes nuo ankstyvo ryto iki vakaro dirba. Jam reikia ne tik apsiprasti naujoje darbovietėje, bet ir su kolegomis aptarti būsimus darbus.
Trūksta laiko buriavimui
Klaipėdoje įsikūręs gydytojas A.Gvazdaitis spėjo tik kartą nuvykti prie jūros. Jis apgailestavo, kad vis rečiau gali per atostogas atsiduoti mėgstamam užsiėmimui – buriuoti. Kai tik ras laisvo laiko, žiemą, kaip ir kasmet, jis vyks slidinėti į kalnus.
„Kažkada buvau sklandytojas fanatikas. Ketinau baigęs vidurinę mokyklą stoti į aviaciją, tačiau dėl to būtų reikėję vykti į užsienį. Taigi, pasirinkau mediciną. Ja užkrėčiau ir sūnų Mindaugą, kuris dabar studijuoja Kauno medicinos universitete. Jis pasirinko anesteziologiją-reanimatologiją, labai perspektyvią ir reikalingą specialybę”, – pasakojo medikas.