Vyriausybės sprendimas nedidinti studijų įmokų nuo kitų metų rugsėjo, konservatorių manymu, reiškia visos studijų pertvarkos nustūmimą į užmarštį mažiausiai metams.
Anot Tėvynės sąjungos atstovo ir Demokratinės politikos instituto prezidento Manto Adomėno, atidėta studijų įmokų pertvarka kartu reiškia, jog Vyriausybė artimiausiu metu nekurs studijų paskolų fondo ir toliau vers studentus uždarbiauti studijų metu.
„Blogai yra tai, kad Vyriausybė nesiima žengti pirmojo žingsnio. Bet kokiai studijų finansavimo pertvarkai bus reikalingas paskolų fondas: realiai veikiantis paskolų fondas, kuris galėtų padengti žymiai didesnę dalį studijų paskolų, negu dabar yra. Dabar galiojanti sistema, kai dauguma studentų priversti uždarbiauti studijų metu, negali skirti viso dėmesio studijoms, yra nenormali”, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė M.Adomėnas.
Jo teigimu, neįtikėtina, kaip Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) žada pradėti reformą nuo „kokybinių pokyčių”, jei nebus reformos pagrindo – studijų finansavimo pertvarkos.
„Be rimtų ilgalaikių finansinių valstybės įsipareigojimų ir struktūrinių pertvarkymų Lietuvos aukštasis mokslas ir toliau liks šlubuojantis, atsiliekantis, nepajėgus konkuruoti. Dar daugiau gabiausių abiturientų rinksis studijas užsienio universitetuose, dar daugiau gabių ir kurti gebančių mokslininkų išvažiuos iš Lietuvos”, – kalbėjo konservatorius.
Penktadienį Vyriausybės strateginio planavimo komitetas iš pradžių paskelbęs, jog atideda aukštojo mokslo pertvarkos svarstymą iki bus paruoštas kitų metų biudžeto projektas, visgi aptarė kai kuriuos reformos klausimus ir nusprendė neįvesti didesnių studijų įmokų nuo kitų metų rugsėjo.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtame, bet Vyriausybės dar nepatvirtintame plane, buvo siūloma, kad nuo kitų metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai mokėtų nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų mažiau – nuo 1040 iki 1820 litų. Teigiama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikėtų.
Tuo metu, anot M.Adomėno, „nustatytos sumos yra nepagrįstos realių studijų kaštų apskaičiavimais”.
„Tai yra mechaniškas finansavimo trūkumų paskirstymas studentams, o iš tikrųjų reikia labai smarkiai peržiūrėti studijų kaštų sampratą. Be skaičiavimų bet kokie skaičiai yra laužti iš piršto”, – aiškino jis.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė.
Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
„Atsisakymas pradėti studijų finansavimo reformą – tai ir partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo pertvarkos nepaisymas bei pažeidimas”, – konstatavo M.Adomėnas.
Studentų ir moksleivių atstovai yra kritiškai įvertinę planuojamą aukštojo mokslo pertvarką.