Ji visai nepyksta pavadinta tortų karaliene. Dar daugiau – sako, kad tai lyg pagyrimas, o gal ir savotiškas kokybės ženklas.
„Spalio 20 dieną bus lygiai 15 metų, kai pradėjome veiklą. Pradėjome nuo nulio. Turėjome rankinį plaktuvą ir kočėlą. Ir tris žmones”, – prisimena Jūratė Gulbinienė nelengvą savo sėkmingai besisukančio verslo pradžią.
Tie trys žmonės – tai ji pati, tuomet Tekstilės instituto mokslinė darbuotoja, jos vyras Arvydas – diplomuotas radioelektronikos inžinierius ir Jūratės mama.
„Draugai, atidarę savo parduotuvę, žinojo mano pomėgį kepti tortus, tai įkalbėjo pabandyti. Taip ir pradėjom. Ir dirbam iki šiol”, – šypsosi įmonės savininkė.
Skonis – kaip namie
Ko nori pirkėjas? Žiemą labiau sviestinių, vasarą gaivesnių. Taip į klausimą sutartinai atsako Jūratė ir Arvydas Gulbinai.
„Negalima išskirti pirkėjų pagal skonį ar panašias savybes. Tačiau pastebėjome bendrą tendenciją, kad kiek vyresni, na, brandesni žmonės nori, kad skonis būtų „kaip anais laikais”. Paprasčiau sakant – kad tortas skoniu primintų naminį kepinį. Mes tai ir siūlome. Jaunimo ir vaikų pageidavimai, žinia, liberalesni, juos dažnai patraukia ir prekybos centrų produkcija, tačiau mūsų gamyba yra kardinaliai priešinga. Mes galime pagaminti viską”, – sako jau senokai save konditeriais laikantys verslininkai.
Jie mielai rodo didžiausias pavyzdžių knygas, kuriose netrūksta ir tikrų iššūkių. Mat teko kepti ir „tikrą” Trakų pilį, konstruoti buvusius „Pionierių rūmus” Kaune ar gaminti per 90 kilogramų svėrusį tortą, kurio viduje buvo paslėpta šokėja. O kokie tortai populiariausi? „Net ir tie pirmieji, nuo kurių ir pradėjome savo veiklą, gaminami iki šiol. „Čigonas”, „Aguoninis” ir „Kankorėžis” neprarado populiarumo. O iš naujųjų išskirčiau sūrio tortus. Kiek neįprasti, tačiau tikrai puikūs. Vieną gaminame su džiovintais vaisiais, o kitą – tikriems gurmanams – su alyvuogėmis”, – „skaniai” pasakoja J.Gulbinienė.
Pasak jos, sunkiausia jiems buvo rasti tinkamo sūrio. Teko ilgokai važinėti pas ūkininkus ir ieškoti, ragauti, bandyti. Pavyko, tačiau nei sūrio rūšies, nei iš kurio Lietuvos regiono jis perkamas, verslininkė nelinkusi atskleisti – receptūros yra paslaptis.
„Vertiname ir saugome savo išradimus. O konkurentų nėra. Tik kolegos, bičiuliai. Mūsų problemos tos pačios, drauge važinėjame į seminarus, kursus, parodas. Tai ne konkurencija, nes kiekvienas turime savo nišą, savo produktą ir savo pirkėją”, – sako Jūratė.
Mokslas ir praktika
Šiandien visame Kauno regione puikiai žinoma J.Gulbinienės konditerijos gaminių įmonė veiklą pradėjo sudėtingais 1992-aisiais. Per šį laikotarpį įmonė nuolat plėtėsi: didėjo patalpų plotas, daugėjo darbuotojų ir ypač gausėjo konditerijos gaminių asortimentas.
Dabar čia kepa tortus, šakočius, skruzdėlynus, šimtalapius, pyragus, pyragaičius, sausainius ir siūlo šiuos gaminius pirkėjams didmeninės ir mažmeninės prekybos tinkluose Kaune bei kituose Lietuvos miestuose.
„Šiandien mūsų didžiausias pranašumas yra tai, kad produkciją gaminame tik iš natūralių žaliavų, be konservantų. Kaip tai įmanoma? Sudėtinga, bet tokia mūsų principinė nuostata”, – teigia verslininkė. Ji sako, kad kainų šuolis, deja, neaplenkia ir saldėsių pramonės, tačiau nuolatiniai pirkėjai nenusisuka.
„Štai, pavyzdžiui, kad ir tikrą, natūralų sviestą, be kurio neįsivaizduojami mūsų gaminiai, dar metų pradžioje iš ūkininkų pirkome po 9 litus už kilogramą, o šiandien jau mokame po 18. Ir dar PVM. Taigi ir mūsų gaminių kainos koreguojamos”, – sako ponia Jūratė. Visos receptūros sukurtos pačioje įmonėje, užpatentuoti tortų pavadinimai ir jų dizainas. J.Gulbinienės įmonė yra išradimo „Torto gamybos būdas” savininkė.
„Mokslinio darbo patirtis man labai padeda ir dabartinėje veikloje. Mes patentuojame savo receptūras. Ir šiandien didžiuojuosi savo pirmuoju darbu, tuo kolektyvu Tekstilės institute, kuriame kadaise susiformavau, tais įgūdžiais, kurie man labai padeda ir šiandien. Per 15 metų smarkiai išaugome, dabar įmonėje dirba 70 žmonių, o per mėnesį pagaminame per 10 tonų produkcijos”, – sako moteris.
Jai pritaria ir artimiausias pagalbininkas vyras Arvydas, įmonės direktorius. Pasak jo, jau galima kalbėti ir apie naujausią iššūkį – dar iki šv. Kalėdų kauniečių konditerija pasieks ir sostinės gyventojus, mat ten planuojama atidaryti firminę parduotuvę.
Nepadeda, tai bent netrukdytų
Kalbėti apie sunkumus moteris nelinkusi. Pasak jos, valdžiai smulkus ir vidutinis verslas niekada nerūpėjo, daug netvarkos yra ir įstatymuose, ir kitose srityse. „Niekada nežinai, kas ką ir kodėl pakeis po 3 mėnesių, pusmečio ar metų. Todėl negali ne tik planuoti savo veiklos žvelgdamas į ilgalaikę perspektyvą, bet ir normaliai dirbti šiandien. Mes pagalbos neprašome. Įpratę pasitikėti tik savimi. Kad bent jau netrukdytų”, – kalba verslininkė.
Ji prisipažįsta, kad šiandien „tokios avantiūros” nebepakartotų, nes ir laikai, ir sąlygos visai kitokios. „Tuomet nebuvo išeities – nei Arvydas Radijo gamykloje, nei aš su savo moksliniu darbu jau negalėjome ilgiau tempti, nes neturėjome nei pinigų, nei perspektyvų. O laikas ką nors bandyti, daryti buvo palankus. Pradėjome labai sunkiai ir visas kelias buvo sunkus, tačiau šiandien esame ir planuojame ateitį. Vadinasi, pasirinkome teisingą kryptį”, – šypsosi verslininkė, tituluojama tortų karaliene.
Čia pokalbį ir baigiame, nes laikas – pinigai, o darbų kaip visada labai daug. „Turiu viską žinoti ir visame procese dalyvauti. Tik taip galiu būti tikra, kad savo pirkėjų neapgausiu”, – atsisveikindama sako J.Gulbinienė.