Prieš trejetą metų pradėti naujo Klaipėdos miesto plėtros strateginio plano rengimo darbai jau pasiekė finišo tiesiąją.
Netrukus šis didžiulės apimties dokumentas, numatantis pagrindines miesto plėtros kryptis iki 2016 metų, bus pateiktas miestiečių teismui.
Pirmasis ilgalaikis Savivaldybės plėtros planavimo dokumentas buvo patvirtintas dar 2001-ųjų balandį. Dešimtmečio darbų planą Klaipėdos miesto taryba patvirtino pirmoji Lietuvoje. Jau tada buvo akcentuota, kad šis planas kas 3-5 metus bus peržiūrimas, neatmesta ir prioritetų kaitos galimybė.
Pasak mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės, planą peržiūrėti nutarta dėl kelių priežasčių. Nuo 2003 metų kasmet rengiamų plano įgyvendinimo ataskaitų išvadose fiksuojama, kad nemažai plano sudėtinių dalių pakitus aplinkybėms prarado aktualumą, pasikeitė kai kurių veiksmų įgyvendinimo terminai ir vykdytojai, smarkiai pakito Klaipėdos miesto bei regiono ekonominė ir socialinė situacija, atsirado naujų galimybių įgyvendinti įvairių sričių plėtros projektus, pasinaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų bei programų finansine parama.
Be to, 2001 metais patvirtintas planas neapėmė visų miesto gyvenimo sričių – dokumente nebuvo tikslų, uždavinių ir veiksmų, susijusių su sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų, sporto, nusikalstamumo prevencijos, Savivaldybės viešojo administravimo tobulinimo ir kitomis sritimis.
Visas šias spragas kaip tik ir užpildys naujasis dokumentas.
Pasak J. Simonavičiūtės, džiugu yra tai, kad naujajame plane rikiuojami ne tik būtiniausi darbai, bet kalbama apie gyvenimo kokybę, apie tai, kad reikia dažyti namų fasadus, puošti balkonus gėlėmis ir pan. „Vadinasi, norime, kad mūsų aplinka būtų kitokia, gražesnė, kad nebebūtų toleruojama netvarka”, – sakė vicemerė.
Dar viena naujovė, pasak J. Simonavičiūtės, yra tai, jog Klaipėda vadinama nebe uostamiesčiu, o jūriniu miestu. Vicemerės įsitikinimu, sąvoka „uostamiestis” labiau susijusi su pramone, tuo tarpu jūrinis miestas traktuojamas kiek kitaip.
„Niekas nėra prieš uostą. Klaipėdiečiai yra už tai, kad uostas būtų, bet jis turi būti subalansuotas su aplinka, vystomas taip, kad netrukdytų žmonėms”, – sakė ji.
Kada naujasis strateginės plėtros planas bus patvirtintas, neprognozuojama. Dokumentą ketinama pristatyti miesto visuomenei, jį svarstys visi komitetai ir tik po to, apibendrinus visas pastabas ir pasiūlymus, jis bus teikiamas miesto Tarybai tvirtinti. J. Simonavičiūtės nuomone, visoms šioms procedūroms prireiks 3-4 mėnesių.
Problemos sprendžiamos
„Vakarų ekspresas” jau rašė, kad gegužės 14 dieną Klaipėdoje vyks išvažiuojamasis Vyriausybės posėdis. Klaipėdos savivaldybė yra pateikusi sąrašą temų, kurios, miesto vadovų nuomone, šiame posėdyje turėtų būtų aptartos.
Pasak uostamiesčio mero Rimanto Taraškevičiaus, kai kurių minėtame sąraše įvardytų problemų sprendimas jau pajudėjo. Nemažai pavyko nuveikti vizito į Vilnių metu.
„Prieš savaitę kalbėjome, kad šiauriniam išvažiavimo keliui iš jūrų uosto užbaigti trūksta apie 8 mln. litų. Apsilankymo Transporto investicijų direkcijoje buvau patikintas, kad bent 5 mln. litų šiam reikalui Klaipėda tikrai gaus. Surasti dar 3 mln. litų bus kur kas lengviau”, – pasakojo R. Taraškevičius.
Su Valstybės turto fondo atstovais buvo aptartas ir pastato Vytauto gatvėje 13 reikalai: „Atrodo, kad ši problema artimiausiu metu taip pat bus išspręsta ir mes mainais už pastatą Vilties gatvėje 2 pagaliau gausime labai reikalingas patalpas Savivaldybės pašonėje.”
Pasak R. Taraškevičiaus, susitikimo su Vyriausybės nariais metu ketinama aptarti ir universalios arenos statybos problemas, galimybę suteikti jai nacionalinės svarbos objekto statusą. Taip pat ketinama paliesti ir mažųjų laivelių bei jachtų uosto statybos klausimą.
„Problema ta, kad kol buvo rengiami dokumentai, kol buvo parinktas rangovas, projektas smarkiai pabrango. Jam įgyvendinti šiandien papildomai reikia apie 11 mln. litų”, – sakė R. Taraškevičius