Visa tiesa apie „Rotenburgo kanibalą“

Knygose retai kada rašoma, kad jos skirtos tik vyresniems nei 18 metų ir stiprių nervų skaitytojams. Bet būtent tokią eilutę rasime neseniai pasirodžiusios knygos „Paskutinė žudiko vakarienė“ („Abendmahl der Mörder“) tituliniame puslapyje. 192 puslapių kūrinyje teismo medicinos ekspertas Manfredas Riße aprašo vadinamojo Rotenburgo kanibalo bylą, kuri prie penketą metų sukėlė daug kalbų ir dėmesio.

Ir traukia, ir baugina

Kanibalizmo tema daugeliui žmonių kelia pasišlykštėjimą, baimę ir stiprią atmetimo reakciją, tačiau tuo pat metu ir smalsumą bei magišką trauką.

M.Riße moksliškai, bet suprantamai pasakoja apie visame pasaulyje išgarsėjusio Armino Meiweso arba „Rotenburgo kanibalo“ bylą. Ekspertas pateikia ir istorinių, psichologinių, antropologinių žinių apie kanibalizmo reiškinį.

Šią tabu, gandų ir mitų apraizgytą temą kitomis akimis pamatyti leidžia daug patirties turinčio mokslininko pateiktos kriminologinės detalės.

Šlykštėjosi net teismo medikai

A.Meiwesas buvo areštuotas dar 2002-aisiais ir netrukus stojo prieš teismą, kuris sulaukė viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio.

Per teismo posėdį „Rotenburgo kanibalas“ su visomis smulkmenomis papasakojo apie 43 metų inžinieriaus iš Berlyno Berndo Jürgeno Brandeso kastravimą, nužudymą, o vėliau kai kurių kūno dalių suvalgymą 2001 m.

Teisėjai ne tik išgirdo kraupų pasakojimą, bet ir pamatė nusikaltimo vaizdo įrašą. Mat kompiuterių specialistas A.Meiwesas savo darbą užfiksavo buitine vaizdo kamera. Puspenktos valandos vaizdo įrašą matė tik keletas žmonių, tarp jų ir M.Riße.

Pasak jo, kanibalo nufilmuota vaizdo juosta – tai unikalus dokumentas mokslui. Tačiau netgi teismo medikams žiūrėti ją nelengva. Nors šį darbą M.Riße dirba jau 20 metų, atliko 5000 skrodimų, matė daugiau kaip 30 tūkst. negyvėlių, kanibalo kameros užfiksuoti vaizdai pranoko viską, ką pasibjaurėtino ir atstumiančio iki tol buvo matęs.

Šios bylos teismo medicinos ekspertas skrodimui gavo sode iškastus aukos kaulus ir 35 maišelius su užšaldyta aukos mėsa.

Laidė ciniškus juokelius

Anot M.Riße, buvo matyti, kad savo name, netoli Kaselio, savotišką mėsinę įrengęs A.Meiwesas nėra profesionalas. Apie anatomiją jis nedaug nutuokė, jį nustebino ir mėsos spalva. Juostoje užfiksuota jo frazė: „Maniau, ji šviesesnė. Gyveni ir mokaisi.“

Nužudęs inžinierių „Rotenburgo kanibalas“ nupjovė jam galvą, o visą likusį kūną supjaustė dalimis ir sudėjo į šaldymo maišelius, ant kurių užrašė „Filė“, „Pjaustiniai“ ir pan.

Vieną nupjautą aukos pėdą A.Meiwesas įdėjo į lėkštę, įsmeigė į ją peilį su šakute ir nufotografavo, o nuotrauką išplatino internete.

Šiurpą keliančiame filme girdisi ir jo pastabos darinėjant: „Tu riebesnis nei maniau“, „Kitą sykį pasiieškosiu lieknesnio.“

Tiesa, auka prieš pat mirtį taip pat elgėsi labai keistai. Kai B.J.Brandesui buvo nupjautas lyties organas, vietoj riksmų jis į vaizdo kamerą teištarė: „Jei rytoj dar būsiu gyvas, jis suvalgys ir mano kiaušinius.“

A.Meiwesas viską nufilmavo vaizdo kamera, kad vėliau tie vaizdai teiktų jam lytinį pasitenkinimą. Apie metus jis valgė užšaldytas atsargas.

Pildė vienas kito fantazijas?

Vyrai vienas kitą susirado internete. Jau vaikystėje A.Meiweso neapleido fantazija išdarinėti ir suvalgyti kitą žmogų. Kaip jis teigė teisme, inžinierius B.J.Brandesas turėjo priešingą fantaziją – pasakojo nuo vaikystės trokštantis, kad jį kandžiotų ir valgytų.

Taigi jis tik išpildęs aukos norą, nors ir žinojęs, kad skersti žmogų – tabu. Toliau jau argumentavo advokatai: kiekvienas kažką davė ir kažką gavo. Jie susitarė padėti vienas kitam pasiekti savų tikslų, ir pagal šias taisykles „Rotenburgo kanibalui“ tiesiog nepasisekė, kad B.J.Brandesas turėjo mirti dėl to, kad būtų išpildytos susitarimo sąlygos.

Per pirmąjį procesą A.Meiwesas buvo nuteistas aštuonerius su puse metų kalėti. Tačiau Konstitucinis teismas nurodė peržiūrėti bylą dėl per švelnaus nuosprendžio. Kaltinamojo skundą, kuriame šis teigė, kad tai, ką padarė, buvo ne nužudymas, o noro patenkinimas, Konstitucinis teismas atmetė kaip nepagrįstą. Advokatas irgi pripažino: „Skerdimo vaizdo įrašas tikrai nepadės sušvelninti nuosprendį.“

Antrojo teismo proceso metu 2006-aisiais A.Meiwesas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos – už nužudymą siekiant lytinio pasitenkinimo ir mirusiojo ramybės drumstimą. Nuosprendžio pagrindimas užtruko apie valandą. Kaip sunku teisėjams buvo racionaliai nagrinėti iki tol precedento neturėjusį nusikaltimą, byloja šie teismo pirmininko žodžiai, pasakyti skelbiant nuosprendį: „Mes mėginome pažvelgti į kaltinamojo mintis. Ar tai mums pavyko – spręsti teks kitiems.“

Parduodamas žudiko namas

Kaltinamojo psichikos sutrikimas teismui nebuvo švelninanti aplinkybė. Nors ir yra psichikos ligonis, A.Meiwesas supranta, ką daro, ir kontroliuoja savo veiksmus.

Šiuo metu iki gyvos galvos nuteisto „Rotenburgo kanibalo“ būstas yra parduodamas. Skelbimas išplatintas ir internete, bet jame apie kruviną namo istoriją neužsimenama.

Nekilnojamasis turtas įvertintas pagal įprastinius kriterijus – vietą, sklypo dydį, pastato būklę. Pasak nekilnojamojo turto agentūros, visa kita informacija – pirkėjo reikalas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Visa tiesa apie „Rotenburgo kanibalą“"

  1. .

    jei kiekvienas musu atidziau pazvelgtume i savo vidu, pasamone, nustebtume, kokiu ten iskrypimu rastume (bet jau labai atidziai ir nuosirdziai reiktu paziureti), gal tada sumazetu noras ieskoti ju kituose? 🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.