Laikina Kauno miesto geležinkelio stotis greičiausiai pradės veikti tik gruodį – vėluoja ir numatyto tunelio remonto, ir pačios stoties statybos darbai.
Planuota, kad jau pirmomis spalio dienomis, uždarius kapitaliniam remontui senąjį Kauno geležinkelio tunelį, laikinąją ir tikrąją sostinę jungiantys elektriniai traukiniai važiuos tik iki Petrašiūnų. Buvusiame pramoniniame Kauno rajone, R.Kalantos gatvėje, prie viaduko iškils laikinas pastatas, tačiau jo statybos darbai dar nepradėti.
Per rekonstrukciją bus pakeista susidėvėjusi elektros tiekimo linija, vandens nutekėjimo latakai, apšvietimas, įrengta ryšių stebėjimo sistema. Kapitalinį remontą planuojama pradėti nuo nuvalymo darbų, paskui bus atnaujinta portalo išorė. Sudėtingiausias darbas – tunelio skerspjūvio platinimas. Viršutinė dalis nebus atkasta, nes virš tunelio (už 30 m) stovi gyvenamieji namai. Dėl darbų konsultuotasi su Austrijos, Norvegijos ir Danijos specialistais.
Atsiras laikina stotis
Vietą terminalui statyti nurodę miesto valdininkai žadėjo, kad netrukdys įgyvendinti projektą ir reikalingus leidimus išduos kaip įmanoma greičiau. Tiesa, dėl jų terminalą statysiančios bendrovės dar nė nesikreipė.
Laikinojo keleivių terminalo įrengimo darbai, kainuosiantys per 2 mln. litų, kaip planuojama, užtruks apie mėnesį. Šalia geležinkelio turėtų atsirasti peronas, bilietų kasa, suoleliai ir kiti stočiai būtini dalykai. Šlaite numatoma įrengti laiptus, o šalia viaduko – 30 vietų automobilių aikštelę.
Iš šios vietos neblogas susisiekimas su Kauno centru, važinėja daug viešojo transporto, tad keleiviams didelių problemų neturėtų kilti. Visus darbus finansuos bendrovė „Lietuvos geležinkeliai”. Beje, tranzitiniai traukiniai bus nukreipiami per Rokus, todėl tikimasi, kad normalizuosis eismas itin sudėtingame netoliese esančiame Amalių pervažos ruože. Manoma, pakeitimai galios pusantrų metų – būtent tiek turėtų trukti tunelio remontas.
LŽ kalbinti miesto savivaldybės specialistai tikino, jog darbai vėluoja tikrai ne dėl jų kaltės. „Šis projektas yra Lietuvos geležinkelių. Mūsų pagalba tik organizacinė. Tiesa, Petrašiūnuose bus statomi nauji ženklai, įrengiama nauja perėja ir atliekami kiti būtiniausi darbai”, – sakė jie.
Tunelio rekonstrukcijos konkursą laimėjo AB „Kauno tiltai” ir UAB „Volker Rail”. Darbams lėšas skiria AB „Lietuvos geležinkeliai” ir Europos Sąjunga. Remontas kainuos 83 mln. litų.
„Vėluojanti tunelio rekonstrukcijos pradžia nėra pozityvus dalykas, tačiau mes į ateitį žvelgiame gana optimistiškai”, – LŽ tvirtino Nerijus Eidukevičius, „Kauno tiltų” generalinis direktorius.
Pasak jo, suplanuotų darbų grafikus tenka peržiūrėti dėl to, kad dar nėra įgyvendinto sprendinio dėl laikinos stoties, mat keitėsi jos statybų vieta. „Miestas rinkosi geriausią variantą. Dabar projektavimo darbai baigiami, bet nežinia, kiek užtruks įvairūs derinimai ir tvirtinimai”, – pasakojo N.Eidukevičius.
Paprašytas įvardyti konkretesnę darbų pradžios datą jis buvo atviras. „Iki šių metų pabaigos tunelį uždarysime, tačiau konkretizuoti sunku. Kai pradėsime darbus, bus aiškesni ir jų pabaigos terminai. Manau, laikina stotimi kauniečiai ir miesto svečiai naudosis pusantrų metų – tiek bus uždarytas tunelis”, – aiškino „Kauno tiltų” generalinis direktorius.
Panašiai kalbėjo ir Mindaugas Papakulis, AB „Lietuvos geležinkeliai” Kauno tunelio atnaujinimo projekto vadovas. Anot jo, nors projektavimo darbai stringa, o statybinių medžiagų paieškos užtruko, daugiau kaip 80 mln. litų kainuosiantį tunelio atnaujinimą ketinama baigti laiku – iki 2009-ųjų pabaigos.
Pirmas kapitalinis remontas
Pasagos formos Kauno geležinkelio tunelį 1862 metais statė prancūzų specialistai. Šiandien jis vienintelis toks veikiantis ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tunelio aukštis – 6,6 metro, plotis – 8,8 metro, ilgis 1285 metrai.
Antrojo pasaulinio karo metais jis net 6 vietose buvo susprogdintas. Nors plyšius pavyko užtaisyti, 1948-aisiais tunelis pradėjo deformuotis. Tačiau rekonstrukcijos teko laukti iki šiol. Kiek didesnis tunelio remontas buvo atliekamas kelis kartus: 1962 metais nuvesta vandens nutekėjimo linija, 1968-aisiais elektrifikuotas kelias.
Kauno geležinkelio tuneliu kasdien rieda 28 elektriniai traukiniai, per dieną vežama maždaug 4,5 tūkst. keleivių. Juo vyksta ir tarptautiniai traukiniai į Kaliningradą.