Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis nutarė iki lapkričio atidėti Katynės aukų pagerbimo iškilmes.
Prezidentas priėmė sprendimą nukelti iškilmes, nes neatlaikė didelio visuomenės spaudimo. Žinomi Lenkijos visuomenės veikėjai tvirtina, kad šis minėjimas virto konservatorių rinkimų kampanijos viešųjų ryšių akcija. Tačiau prezidento patarėja Ewa Jurczyk-Ziomecka teigia, jog kaltė dėl to, kad Katynės iškilmės tapo pirmalaikių Seimo rinkimų kampanijos dalimi, tenka ne šalies vadovams, o opozicijai ir žiniasklaidai.
Taigi dabar daugiau kaip 22 tūkst. Katynėje nužudytų lenkų karininkų ir policininkų pagerbimo ceremonija, per kurią jiems bus suteikti aukštesni kariniai laipsniai, vyks ne šį savaitgalį, kaip buvo planuota iš pradžių, bet lapkričio 9-11 dienomis. Lapkričio 11-ąją lenkai mini šalies Nepriklausomybės dieną. Svarbų vaidmenį priimant šį sprendimą suvaidino žinomo kino režisieriaus Andrzejaus Wajdos laiškas, ketvirtadienį paskelbtas dienraštyje „Gazeta Wyborcza”. Pasaulinio garso kino meistras, kurio filmas „Katynė” neseniai pasirodė šalies kino teatrų ekranuose, paragino valdančiuosius konservatorius, siekiančius sustiprinti savo pozicijas per įnirtingą rinkimų kampaniją, liautis savanaudiškiems tikslams naudotis lenkų karininkų tragedija.
Katynės šeimų federacijos pirmininkas Andrzejus Skapskis taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad iškilmėms pasirinkta tokia netinkama data. Savo ruožtu garsi lenkų aktorė Maja Komorowska pranešė, jog atsisako dalyvauti ceremonijoje, per kurią bus garsiai skaitomos žuvusiųjų pavardės. Penktadienį prie Nežinomo kareivio kapo Varšuvoje turėjusioms prasidėti iškilmėms jau buvo visiškai pasiruošta: pastatyta svečių tribūna, palapinės, išsiųsti kvietimai.
L.Kaczynskis, jo brolis dvynys ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis ir jų partija „Teisė ir teisingumas” nuo pat 2005 metų, kai atėjo į valdžią, prieš Lenkijos liberalų ir kairiojo sparno opoziciją dažnai naudoja nacionalistinę ir antikomunistinę kortą.