Nulaužtoji saulės laikrodžio, esančio Nidoje, ant Parnidžio kopos, stela gali būti atstatyta artimiausiu metu, nes trūkstamos dalies kopija jau pagaminta ir atgabenta į Lietuvą. Tačiau Neringos savivaldybės vadovai šio sumanymo įgyvendinti nesiryžta.
Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis LŽ sakė, kad šią vasarą per vieną susitikimą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorei Rūtai Baškytei užsiminė, kad norėtų atstatyti saulės laikrodį. „Tačiau į šiuos mano žodžius R.Baškytė reagavo labai audringai. Ji perspėjo, esą jei tai padarytume, kiltų toks skandalas, kokio dar negirdėjome”, – prisimena V.Giedraitis.
VSTT direktorė Rūta Baškytė tvirtina apie tokius planus nieko negirdėjusi: „Neringos savivaldybės meras žino mano nuomonę. Tačiau kol kas jokio prašymo dėl saulės laikrodžio atstatymo nesu gavusi.”
R.Baškytės teigimu, tokio laikrodžio šioje vietoje neturėtų būti. „Aš nusistačiusi ne prieš patį saulės laikrodį, o prieš medžiagas, kokios jam panaudotos, – įrodinėjo VSTT vadovė. – Ar kas nors yra Kuršių nerijoje matęs akmenų kopose? Ne, nes tai nebūdinga šiam kraštui. Čia galėtų stovėti medžio konstrukcija, o ne sovietinį monumentą primenantis paminklas iš Karelijos granito.”
Pasak R.Baškytės, gamta savo požiūrį į šį beveik 14 metrų aukščio statinį išreiškė 1999 metų lapkričio mėnesį. Tą rudenį pajūrį nusiaubęs uraganas „Anatolijus” nuvertė ir laikrodžio stelos viršutinę dalį. „Manau, kad į tai reikėtų atsižvelgti ir klaidų nebekartoti, – įsitikinusi R.Baškytė. – Jei labai nori, tegu tokį saulės laikrodį pasistato priešais savivaldybės pastatą arba prieplaukoje, kuri ir taip jau sudarkyta.”
Anot etnologo Liberto Klimkos, astronomijos požiūriu Parnidžio kopa – ideali ir vienintelė vieta Lietuvoje saulės laikrodžiui. Iš čia atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Tik iš čia galima pamatyti, kaip saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta: iš Kuršių marių – į Baltijos jūrą.
Saulės laikrodis-kalendorius, kurio aukštis – 13,8 metro, ant Parnidžio kopos pastatytas 1995-aisiais, minint penktąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. 1999 metų rudenį per uraganą dalis obelisko atskilo, o nulaužtos dalies likučiai iki šiol guli papėdėje. Sveikoji dalis puikiai matyti iš Nidos prieplaukos.
Neringos savivaldybės užsakymu granitinė nulaužtos dalies kopija buvo pagaminta Kinijoje ir jau atgabenta į Lietuvą. Neišpakuota ji guli vienoje akmenų skaldykloje Klaipėdos rajone. Kurorto valdžiai tai kainavo apie 80 tūkst. litų.