Lenkai vis labiau ima nerimauti dėl neproduktyvios Gdansko laivų statyklos likimo. Nei restruktūrizavimas, nei privatizavimas kaip galimi problemos sprendimo būdai kol kas neduoda jokių vaisių.
Šių metų rugpjūčio 31 dieną prie Europos Komisijos (EK) būstinės Briuselyje susibūrė nepatenkinti Gdansko laivyno darbininkai. Galbūt todėl rugsėjo pradžioje vykusioje plenarinėje Europos parlamento sesijoje lenkų deputatai drąsiau prabilo apie simbolinę Gdansko laivų statyklos reikšmę Europos istorijai. Mat šioje gamykloje atsirado judėjimas „Solidarumas”, davęs postūmį komunizmo žlugimui Rytų Europoje.
Diskusijų netrūksta ir dabar. Gdansko laivų statyklos vadovybė iki šiol nepateikė restruktūrizavimo plano, neišsprendė privatizavimo klausimo ir – svarbiausia – negrąžino valstybei jai skirtos paramos. Gumą ėmė tempti ir užsienio investuotojai, kurie pagal planą jau rugsėjį turėjo privatizuoti Gdansko laivų statyklą.
Neslepia nusivylimo
„Solidarumo” lyderis Lechas Walesa kartoja seną giesmę: „Tai pirmas paminklas, bylojantis apie taikų pasipriešinimą komunistiniam režimui.” Buvęs Lenkijos prezidentas neslepia nusivylimo: „Kaltinu save, kad nieko nedariau. Tikėjausi, kad niekas neleis uždaryti laivų statyklos, bet, matyt, klydau.”
Ironiška, bet, pasak analitikų, būtent dėl „Solidarumo” atstovų kaltės Gdansko laivų statykla netapo modernia, veiksminga ir pelno siekiančia bendrove. Juk „Solidarumas” – tai visų pirma darbininkų interesus ginanti profesinė sąjunga, kuriai svarbiausia – garantuoti darbo vietas. Gamyklą galima modernizuoti vėliau. Tik neaišku, kada.
Kas buvo – pražuvo
Gdansko laivų statykla, sovietmečiu vadinta Lenino statykla, kadaise buvo laikoma Sovietų Sąjungos laivų statybos pramonės atrama. Aštuoniuose dokuose dirbo per 17 tūkst. žmonių.
Subyrėjus Sovietų Sąjungai Gdansko laivų statykla buvo privatizuota, bet prieš metus, pasikeitus bendrovės vadovybei, gamykla ir vėl pateko į valstybės rankas.
Šiandien liko tik trys dokai, kuriuose šešias dienas per savaitę dirba 3 tūkst. specialistų. Šiuo metu statomi aštuoni laivai. Apie konkurenciją su klestinčiomis Europos ar Azijos laivų statyklomis negali būti jokios kalbos.
Likę penki dokai nugrimzdo į nebūtį. Tušti mūriniai pastatai su sudužusiais langais ir aprūdijusiais vamzdžiais – viskas, kas primena statyklos aukso amžių. Greitai šio paveldo gali visai nelikti…
Mažinti ar didinti?
2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lenkija turi prisitaikyti prie ES konkurencijos taisyklių. EK reikalauja sumažinti Gdansko laivų statyklos pajėgumą ir uždaryti du iš trijų likusių dokų. Kaip žinoma, Lenkija šiuos reikalavimus atmetė.
„Solidarumas” atkakliai siekia, kad veiktų bent du dokai. „Jei uždarys du dokus, neturėsime iš ko gyventi. Mes už tai, kad gamykloje būtų įdiegtos šiuolaikinės technologijos, ir kad ji siektų pelno. Bet kaip mums rasti bendrą kalbą su ES? Mums reikia laiko ir pinigų”, – sakė „Solidarumo” pirmininko pavaduotojas Gdanske Karolis Guzikiewiczius.
Gdansko laivų statyklos direktorius Andrzejus Jaworskis mano, kad geriausias sprendimas – gamybos mastų didinimas. Politikas pastebėjo: „Bendrovę galima restruktūrizuoti nesumažinus gamybos mastų. Padidinome gamybą, pasamdėme daugiau žmonių ir siūlome jiems didesnį atlyginimą. Be to, liovėmės klausęsi Europos institucijų patarimų.” Toks pasakymas primena „Solidarumo” siekį „garantuoti darbo vietas” ar netgi politinės kampanijos atgarsius.
Nereikėtų pamiršti, kad statyklos direktorius priklauso Lenkijos ministro pirmininko Jaroslawo Kaczynskio partijai „Teisė ir Teisingumas”, kuri jau surinko būtiną parašų skaičių spalio 21 dieną numatytiems rinkimams į parlamentą. Jiems artėjant politikams visada naudingiau kalbėti apie naujas darbo vietas ir kylančius atlyginimus. Balsuoja juk žmonės, o ne laivai.
Ieško turtingo investuotojo
Netgi A.Jaworskis pripažįsta, kad statyklą privatizuoti būtina. Tačiau kaip rasti investuotoją, kuriam nebūtų gaila skirti 200 mln. JAV dolerių (apie 487 mln. litų) gamyklai modernizuoti?
Tiesa, stambi Ukrainos metalurgijos bendrovė „Pramoninė Donbaso sąjunga”, kuriai priklauso 5 proc. Gdansko laivų statyklos akcijų, ketino investuoti apie 150 mln. JAV dolerių (apie 365 mln. litų), kad įsigytų 75 proc. Gdansko laivų statyklos akcijų. Tačiau pastaruoju metu Lenkijos spaudoje pasigirdo gandų, jog neva dėl neaiškios akcijų įsigijimo tvarkos ši bendrovė atšaukė savo pasiūlymą.
Dienraštyje „Rzeczpospolita” rašoma: „Neradus investuotojo, laivynas bankrutuos, nes EK nuspręs, kad bendrovė nebuvo privatizuota, ir galiausiai pareikalaus grąžinti valstybei 100 mln. Lenkijos zlotų (apie 92 mln. litų).”
Jei nebus investuotojo, kas tada sups „Solidarumo” lopšį? L.Walesa? Bet jis pasinėręs į depresiją. Politikai? Turbūt jie nenorės painioti viešųjų ir privačių interesų. Europos Komisija? Vargu. Juk ji pati spaudžia statyklos vadovybę. Be to, prieš kurį laiką už konkurenciją atsakinga EK narė Neelie Kroes pareiškė: „Jeigu Komisija norėtų uždaryti Gdansko laivų statyklą, ji jau seniai būtų pareikalavusi grąžinti subsidijas.”