Maisto kainos kilo, kyla, kils

Pastaruoju metu prekybos vietose pabrango beveik visi maisto produktai. Prognozuojama, kad tai ne paskutinis pabrangimas.

Pramonininkai ir prekybininkai kylančias maisto produktų kainas vertina kaip dalyvavimo Europos ekonominėje erdvėje, didėjančių sąnaudų ir išaugusios produktų paklausos pasaulinėje rinkoje pasėkme.

Žemdirbiai situacijos teigia pakeisti negalintys, bet konkurenciją perdirbėjams žada sudaryti steigdami kooperacijas. Prekybos tinklai pažymi, kad savo antkainio nedidina.

Kainomis vejamės Europą

Kaip LŽ teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomasis direktorius Valdas Sutkus, maisto produktų brangimas neišvengiamas priklausant bendrai ES erdvei. „Lietuva ekonomiškai integruota į bendrą ekonominę erdvę, ir šiuo atveju tai nėra tuščia sąvoka. Lietuva – mažas lopinėlis daugiau nei 400 mln. gyventojų turinčioje rinkoje. Visoje ES maisto produktai brangsta”, – kalbėjo LPĮA vykdomasis direktorius. Jis nesiryžo prognozuoti, ar kainos turėtų pasiekti ES lygį. „Sunku prognozuoti, nes neaišku, kokia situacija bus ES rinkoje, ar jos daugiau nekils Vokietijoje, Prancūzijoje”, – kalbėjo V.Sutkus. Jo teigimu, prekybininkai nuolat gauna pranešimų apie brangstančią produkciją.

„Mes nuolat gauname pranešimų iš perdirbėjų apie kylančias kainas, – situaciją komentavo V.Sutkus. – Brangsta energijos ištekliai, žaliava. Darbo užmokestis viršija 20 proc. metinį augimą.”

V.Sutkaus teigimu, duonos gaminiai brangsta dėl grūdų nederliaus. „Grūdų kaina padidėjo iki 40 procentų. Pieno produktai brangsta dėl padidėjusio vartojimo Azijos šalyse. Perdirbėjai turi galimybę parduoti brangiau, dėl to nėra motyvacijos parduoti pigiau vietos rinkoje”, – aiškino LPĮA vykdomasis direktorius.

UAB „Rimi Lietuva” atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė LŽ teigė, kad prekybos tinklas antkainio nedidina, o maisto produktų kainos pakilo tiekėjams ir gamintojams pabranginus produkciją.

Kooperacija – konkurencijai sudaryti

Kaip LŽ tvirtino Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, įmonių pelnas šiais metais padidėjo, o norėdamos jį išlaikyti įmonės bus priverstos branginti produktus.

„Šiuo metu atskirų pieno perdirbimo įmonių eksporto galimybės padidėjo, gauta 200 mln. litų daugiau pajamų, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai sudarytų 150 mln. litų papildomų pajamų”, – padidėjusį perdirbimo įmonių pelną akcentavo ŽŪR pirmininkas.

Jis siūlė atkreipti dėmesį ir į padidėjusias gamybos sąnaudas. „Brangsta pieno žaliava. Taip pat 14 proc. padidėjo perdirbimo išlaidos vidaus rinkoje. Brangsta ir kiti ištekliai: darbo jėga, energijos ištekliai, – brangimo priežastis vardijo B.Markauskas. – Nematau mechanizmų, kurie mažintų išlaidas. Jei perdirbimo įmonės nenorės mažinti pelno, turės branginti produktus.”

G.Markausko teigimu, žemdirbiai situacijos pakeisti negali, tačiau tam tikrų alternatyvų esama. „Kaip žemdirbiai mes mažiausiai galime pakeisti situaciją. Kaip vienas variantų būtų kooperatinių įmonių steigimas palaikyti konkurencijai su perdirbėjais”, – teigė G.Markauskas.

Lapkritį vėl brangins

AB „Vilkyškių sūriai” generalinis direktorius Gintaras Bertašius LŽ teigė, kad produkciją šią savaitę brangino 12-14 proc. atsižvelgdami į sūrio rūšį. Jis tvirtino, kad pieno produktai brangs tol, kol kainos pasieks Europos Sąjungos lygį, ir minėjo, jog kainų šuolį lėmė didelė pieno produktų paklausa.

„Europoje kainos jau pasiekė tokį lygį, kad nustojo kilti. Lietuvoje dar toks lygis nepasiektas. Kitas, nedidelis pabrangimas, turėtų būti lapkritį, – prognozavo G.Bertašius. – Tačiau panašus atvejis jau buvo 2000 metais, kai kainoms pakilus vietos rinkoje 2001 metais įvyko perprodukcija ir jos stipriai krito. Buvusios kainos negrįš, bet tokios didelės irgi nesilaikys.”

Paklausa pranoksta pasiūlą

Vietinėje rinkoje, G.Bertašiaus teigimu, stipriai pabrango žaliava ir energijos ištekliai – tai lėmė kainų šuolį.

„Vasarą, maždaug nuo birželio mėnesio, žaliava dėl didelės pasiūlos paprastai pinga. Supirkimo kaina smarkiai kyla nuo rugpjūčio mėnesio, o spalį pasiekia epogėjų. Stambaus tiekėjo žaliava praėjusiais metais pakilo mažiau – 30-35 proc., o smulkiųjų tiekėjų žaliava pabrango 75 proc.”, – akivaizdžius pokyčius vietinėje rinkoje pažymėjo G.Bertašius.

Jis nebuvo linkęs lyginti ES situacijos rinkoje su Lietuvos rinka pagal žaliavos supirkimo kainas.

„Europos kainų standartas visai kitas. Mes superkame liesesnį pieną. Be to, Vakaruose surinkimo ir priežiūros išlaidos tenka tiekėjams:

išlaidos už šaldytuvus, inventorių, darbo sąnaudas. Lietuvoje 70 proc. šių išlaidų tenka perdirbėjams”, – į repliką dėl mažesnių supirkimo kainų, palyginti su ES rinkomis, reagavo G Bertašius.

Kalbėdamas apie priežastis, lėmusias kainų šuolį, G.Bertašius taip pat akcentavo padidėjusią pieno žaliavos ir gaminių paklausą pasaulinėje rinkoje. „Šiuo metu paklausa viršija pasiūlą. Esama trijų priežasčių, kodėl pasaulinėje rinkoje ji padidėjo. Prieš pusantrų metų Okeanijos valstybėse buvo sausra, ten ėmė trūkti pieno žaliavos. Taip pat Azijoje padidėjo paklausa, daugiau suvartojama pieno produktų. Kita vertus, Europos žemės ūkio politika ribojo pieno perdirbimo kiekį, nors paklausa didėjo”, – priminė G.Bertašius.

Jo tvirtinimu, kooperatininkų judėjimas jau juntamas. „10-15 proc.

tiekiamo pieno – iš kooperatyvų. Atitinkamai didesnė dalis išlaidų tenka kooperatyvams, o mes sumokame už sutvarkytą pieną”, – teigė G.Bertašius.

Kainos kils ir mėsos sektoriuje

Mėsos perdirbimo įmonės UAB „Nematekas” direktorė Egidija Vaicekauskienė LŽ teigia, kad produkcijos kainos keliamos 5-15 proc., o brangimą labiausiai junta aukščiausios rūšies mėsos ir paukštienos pirkėjai. Jos teigimu, kelti kainas verčia didėjanti savikaina.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko kyla kainos, – brangstantys pašarai.

Pavyzdžiui, grūdai prieš metus kainavo 370 litų, dabar – 800 litų už toną. Kita priežastis – darbininkų darbo užmokesčio didėjimas”, – dėstė E.Vaicekauskienė. Jos teigimu, žaliavos kaina turėtų tik kilti.

„Pastaruoju metu žaliava vidutiniškai pabrango 15 procentų. Tačiau šis skaičius greitai gali pasikeisti”, – kalbėjo ji.

Kaip teigė mėsos perdirbimo įmonės UAB „Vigesta” komercijos direktorius Linas Kavoliūnas, mėsos produkcija brangsta padidėjus sąnaudoms. „Neišvengiamai ES rinkose ir Lietuvoje brangsta gamybos išlaidos. Po Naujųjų metų mėsos sektoriuje produktai turėtų pabrangti 15-20 proc.”, – sakė L.Kavoliūnas.

Užsienio rinkos superka grūdus

UAB „Biržų duona” direktoriaus Viktoro Kurganovo teigimu, kainų šuoliui įtakos turi pabrangusi žaliava, padidėjęs grūdų poreikis Europos rinkoje. „Miltai pabrango net 40 procentų. Be to, užsienio rinkos ėmė sparčiai supirkti grūdus, – priežastis vardijo V.Kurganovas. – Mūsų kainos ir taip nėra mažos. Tačiau esame priversti produkciją branginti 5-10 proc.”, – minėjo įmonės direktorius.

——————————————————————————–

FAKTAI

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje maisto produktai šiemet rugsėjį, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, pabrango 3,5 procento. Šalies rinkoje labiausiai pakilo grūdų malimo produktų kainos – 30,8 procento. Pieno produktų kainos per mėnesį padidėjo 9,7 proc., eksportuojami maisto produktai ir gėrimai lyginamuoju metu pabrango 6,6 procento. Visos parduotos pramonės produkcijos kainos rugsėjo mėnesį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,1 procento. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,2 proc., o užsienyje – 1,1 procento.