Lietuvos rinkėjai linkę išlaikyti esamą jėgų santykį parlamente – tyrimas

Jei visuotiniai Lietuvos parlamento rinkimai vyktų šį sekmadienį, rinkėjai būtų linkę išlaikyti jau esamą politinių jėgų santykį – į Seimą patektų valdantieji socialdemokratai bei stipria opozicija laikomi konservatoriai bei „darbiečiai”.
Kaip rodo BNS užsakymu RAIT atlikta apklausa, už socialdemokratus balsuotų 10 proc. rinkėjų, šiuo metu opozicijoje dirbančiai Tėvynės sąjungai prioritetą teiktų 8,1 proc., o 7,1 proc. žmonių balsą atiduotų į skandalus įsipainiojusiai Darbo partijai.

Socialdemokratus labiau remia aukštesnįjį išsilavinimą įgiję asmenys, o „darbiečiams” balsą atiduoti labiau linkę vidurinį išsilavinimą įgiję vyrai, gyvenantys kaimo vietovėse ir gaunantys mažesnes nei vidutinės pajamas.

Tėvynės sąjungos rinkėjas yra vyresniojo amžiaus (65-74 metų) aukštąjį išsilavinimą įgijęs bei aukštesnes nei vidutines pajamas gaunantis Lietuvos gyventojas. Konservatorių rėmėjai dažniau gyvena trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Anot apklausos duomenų, neįveikusios 5 proc. barjero pagal proporcinę rinkimų sistemą į parlamentą nepatektų visos likusios Lietuvos politinės partijos.

Pirmoji už borto atsidurtų partija „Tvarka ir teisingumas” (liberalai demokratai) – priešingai nei prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis, liberaldemokratams žadėjusios 5,4 proc. balsų, dabar jie pelnytų tik 4,3 proc. rinkėjų simpatijas.

Rinkėjai taip pat nebūtų palankūs ir šiandieniniams valdantiesiems valstiečiams liaudininkams ir liberalcentristams – šios partijos surinktų atitinkamai tik 3,1 ir 3 proc. balsų. Abi partijos nežymiai pablogino savo situaciją.

Tyrimo duomenimis, parlamente vietų negautų ir krikščionys demokratai, Naujoji sąjunga bei Liberalų sąjūdis. Krikdemai ir socialliberalai surinktų atitinkamai 2,8 ir 2,1 proc. balsų. Liberalų sąjūdį ir partiją „Jaunoji Lietuva” paremtų atitinkamai 1,1 ir 1 proc. rinkėjų.

Centro partijos, Lenkų rinkimų akcijos bei Rusų sąjungos surinkti balsai nesiektų 1 proc. punkto.

Vis dėlto rinkimai domina tik nedaugelį Lietuvos gyventojų – net 30,8 proc. respondentų teigė Seimo rinkimuose išvis nebalsuotų, o 25,2 proc. nebūtų apsisprendę.

Reprezentatyvi anketinė apklausa atlikta rugsėjo 13-17 dienomis tiesioginio interviu būdu. Tyrimo metu apklausti 1105 respondentai, jo rezultatai atspindi visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Apklausos rezultatų paklaida neviršija 3 proc.

Eiliniai Seimo rinkimai vyks kitų metų rudenį. Pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje daugiamandatėje apygardoje – jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą, bet už konkrečius asmenis.

Iš viso Seime yra 141 vieta.