Vyriausybės strateginio planavimo komitetas, premjerui Gediminui Kirkilui paprašius palaukti biudžeto projekto, jau antrąkart atidėjo mokslo ir studijų reformos gairių svarstymą.
„Premjeras paprašė šį klausimą atidėti, kol bus parengtas valstybės biudžetas, nes dabar visi tokie didesnieji klausimai, reikalaujantys resursų, atidedami kol bus aiškus biudžetas”, – BNS penktadienį klausimo „dingimą” iš darbotvarkės aiškino premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė.
Tuo metu dar neapsisprendus išbraukti reformos gairių svarstymo iš komiteto darbo plano, buvo pareikšta, jog studentų ir moksleivių atstovai posėdyje – nepageidaujami.
„Šį kartą Vyriausybė tarsis siaurame rate, be socialinių partnerių. Dėkojame už Jūsų norą aktyviai dalyvauti sprendžiant aukštojo mokslo reformos klausimus”, – buvo rašoma Švietimo ir mokslo ministerijos sekretoriaus Giedriaus Viliūno studentams atsiųstame rašte.
Studentų atstovus toks reformos planavimas apstulbino, nes pertvarka tiesiogiai lems jų ateitį bei aukštojo mokslo būklę apskritai.
„Toks mūsų šalies valdžios elgesys nėra ir negali būti priimtinas. (…) Bijau, kad ignoruodami diplomatinius visuomenei aktualių klausimų sprendimo būdus, valdžios atstovai nepalieka kitos išeities kaip radikalesnėmis formomis siekti teisingumo”, – teigia Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Kiek anksčiau, rugsėjo 21-ąją, studentai dar dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) vykusiame Aukštojo mokslo tarybos posėdyje – joje buvo pristatomos galimos studijų kainos.
Anot LSS išplatintos informacijos, pagal ministerijos parengtą, bet Vyriausybės dar nepatvirtintą, planą nuo kitų metų rugsėjo 1-osios už mokslą universitete būsimi studentai turėtų atseikėti nuo 1040 iki 5200 litų per metus. Pasirinkusieji kolegijas mokėtų mažiau – nuo 1040 iki 1820 litų. Planuojama, kad 30 proc. geriausiai besimokančių studentų už mokslą mokėti nereikės.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė.
Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.
Studentų ir moksleivių atstovai yra kritiškai įvertinę planuojamą aukštojo mokslo pertvarką.