Tokios imigrantų bangos, tarp jų ir šimtų tūkstančių atvykėlių iš Lietuvos, Londonas dar neregėjo. Jungtinės Karalystės sostinė vilioja gyvumu ir įvairove, o atvykėliai savo ruožtu prisideda prie miesto klestėjimo.
Pascalis Boris išvyko iš Londono į Ženevą po „15 fantastiškų metų”. Per tą laiką prancūzas tapo entuziastingu londoniečiu. Vietiniai gal ir skundžiasi dėl eismo problemų ir būsto kainų, bet P.Boris, dabar vadovaujantis Prancūzijos investicijų banko atšakai Šveicarijoje, gali tik girti Jungtinės Karalystės (JK) sotinę: „Londonas energija prilygsta Niujorkui, tačiau yra europietiškos kultūros. Tai – unikalus derinys.”
Alexandra Bednrska neketina niekur kraustytis. Ji gyvena Londone jau 19 mėnesių ir dirba kavinėje. Ieškoti geresnio darbo atvykusi 30 metų lenkė Torūnėje baigė ekonomikos koledžą. Vienintelis darbas, kurį ji galėjo gauti tėvynėje, buvo ligoninės registratūroje. Ji mano, kad Londone viskas kitaip – gausybė galimybių. A.Bednrska neketina amžinai stovėti prie kavos aparato. Kai geriau pramoks angliškai, imsis ko nors kito. Pavyzdžiui? Ji dar nežino, kol kas tik žvalgosi. Ar galiausiai planuoja grįžti namo? Nėra tikra: „Mano šalis gera, bet bijau, kad manasis miestas man gali pasirodyti per mažas.”
Migrantų motyvai tie patys
Londonas nuo seno traukė imigrantus: hugenotus XVII amžiaus pabaigoje, Rusijos žydus po 200 metų, indus, pakistaniečius ir Bangladešo gyventojus – po Antrojo pasaulinio karo. Tačiau tokio antplūdžio, kaip per pastaruosius 20 metų, Londonas nebuvo matęs. Naujųjų imigrantų įtaka lems miesto ir verslo kultūrą ne vienai būsimai kartai.
Prieš 20 metų Londono gyventojų skaičius ėjo mažyn. Dabar dėl imigrantų jis padidėja maždaug 50 tūkst. per metus. Nors Londone gyvena tik 12 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų, beveik 40 proc. imigrantų pradeda būtent šiame mieste.
Skaičiai apie imigraciją Didžiojoje Britanijoje nėra tikslūs, tačiau viena akivaizdu – Londone imigrantų pagausėjimas stulbinantis. 1986 metais sostinėje gyveno apie 1,2 mln. užsienyje gimusių asmenų, jie sudarė 17,6 proc. gyventojų. Pernai skaičius pašoko iki 2,2 mln. – 30,5 proc. gyventojų.
Tyrimai atskleidė visiškai naują pastarosios migracijos bangos bruožą. Anksčiau imigrantai daugiausia atvykdavo į Londoną iš nedidelės saujelės šalių, dažniausiai istoriškai susijusių su JK. Naujoji imigrantų karta plūsta kone iš visų žemės kampelių. 1986 metais tik 6 šalys buvo susijusios su Londono imigrantais, visos turinčios ilgalaikius ryšius su JK: Airija, Indija, Kenija, Jamaika, Kipras ir Bangladešas. 2006 metais prie jų prisidėjo dar 9: Nigerija, Šri Lanka, Gana, Pietų Afrikos Respublika, Pakistanas, Lenkija, Somalis, Turkija.
Ankstesni imigrantai atvykdavo dėl įvairių priežasčių: hugenotai ir žydai bėgo nuo persekiojimų, indai ieškojo ekonominių galimybių. Ištremtiems vyriausybių vadovams ir disidentams Londonas buvo gera vieta regzti sugrįžimo planus. Pastarųjų 20 metų imigrantai persikėlė į Londoną dėl tų pačių priežasčių. Skirtumas tai, jog užuot atvykę nuoseklia seka, jie suplūdo visi iš karto.
Atvykėliai elgiasi skirtingai
Ne visi imigrantai atvyksta ketindami pasilikti. Daugelis iš turtingesnių šalių, tokių kaip JAV, Prancūzija, Australija ir Naujoji Zelandija, galiausiai išvyksta. Atvykėliai iš skurdesnių valstybių, tarp jų ir naujųjų Europos Sąjungos narių, linkę pasilikti. Išvykstantis P.Boris ir įsikurti linkusi A.Bednrska – tipiški pavyzdžiai.
Atvykėliai iš turtingųjų šalių dažnai dirba tarptautinėms organizacijoms, grįžus namo jų laukia patrauklūs darbai ir gyvenimo stilius. Atvykėliai iš vargingų kraštų Londone gali susikurti gerą gyvenimą, nes tai svetinga metropolija. Tai ir skatina skirtingą migrantų elgesį.
Ar labai svarbu, kad migrantai iš turtingų šalių galiausiai išvyksta, o iš neturtingųjų pasilieka? Kaip tai veikia Londono gyventojus? Tony Traversas, vienas naujausios Londono ekonomikos mokyklos (LSE) parengtos ataskaitos apie migraciją autorių, perspėja, jog nereikia manyti, kad atvykėliai iš neturtingų šalių alina miestą. Didžioji dauguma atsikrausto į Britaniją, kad dirbtų. Nors tokie žmonės neturtingi, bet tai nereiškia, kad jie nedirba.
LSE ataskaitoje sakoma, kad būtent atvykėliai iš neturtingų šalių yra labiau išsilavinę, nei Londone gimę gyventojai, ir labai dažnai aukštesnės kvalifikacijos, negu reikia darbui, kurio jie imasi – kaip A.Bednrska. Nors dirbdami nekvalifikuotą darbą Londone jie uždirba geriau, nei dirbtų kvalifikuotą namie, jų ir Londono ateitį daug lems tai, kaip jiems pasiseks gauti geresnį darbą JK ir siekti karjeros. Tai savo ruožtu turės įtakos, kiek ilgai, ypač rytų europiečiai, pasiliks.
Migrantai, dirbantys prasčiau mokamus darbus, turi įtakos vietos gyventojams. Imigrantų srautas sumažino darbo užmokestį už žemiausio lygio darbus, tačiau nesumažino darbo vietų – dar viena rodyklė, kaip gali rutuliotis JK sostinės darbo rinka. Rytų Londono rajonuose konkurencija dėl būsto ir paramos sukėlė įtampą tarp imigrantų ir vietos gyventojų, nors specialistai sako, kad imigracija tik prisideda prie Londono gyvybingumo ir pajėgumo konkuruoti tarptautiniu mastu.
Kodėl į Londoną plūsta tiek daug žmonių? Britanijos imigracijos politiką kritikuojantiems vietiniams atsakymas akivaizdus: sienos nekontroliuojamos, o tie, kurie neturi teisės būti šalyje, nedeportuojami. Vyriausybės politika gali keisti padėtį. Griežtesnis požiūris į prieglobsčio prašytojus sumažino jų skaičių iki 23 610 pernai nuo 84 130 2002 metais. Tiesa, prieglobsčio prašytojų sumažėjo visoje ES.
Žavingi miestai magnetai
Žmonių judėjimas yra viso pasaulio reiškinys ir tikriausiai kur kas didesnis, negu kokia nors vyriausybė galėtų kontroliuoti. Tai rezultatas glaudesnių pasaulinių ekonominių ryšių, pigesnių skrydžių ir geresnių komunikavimo priemonių. Migracija, nors vis dar reikalauja asmeninio pasiryžimo, nebėra „viskas arba nieko” rizika, kaip anksčiau. Buvo laikai, kai palikdami savo šalį žmonės bijojo, jog mato artimuosius paskutinį kartą. Šiandien jie gali ir pasikalbėti, ir pamatyti vieni kitus per Skype, parskristi pasimatyti. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 1980-ųjų iki 2000 metų žmonių, gyvenančių ne savo tėvynėje, visame pasaulyje beveik padvigubėjo – nuo 96 mln. iki 174 milijonų.
Tokie miestai kaip Londonas – atviri, kosmopolitiški ir ekonomiškai įvairiapusiški – ypač traukia. Pasak T.Traverso, migrantų srautas Londone susijęs su Britanijos ekonomikos augimu, anglų kalbos vartojimu. Jis priduria: „Visa tai nebuvo planuota. Kaip tai atsitiko, daugeliu požiūriu yra paslaptis. Politikams tenka susidurti su padariniais, gerais ir blogais, ypač vertinant visuomenės nuomonę.”
Migrantai, kurie pasilieka, įleidžia šaknis ir pagimdo vaikų, o šie – jau naujieji londoniečiai. Kokį pavidalą jie suteiks miestui? Niekas tikrai nežino. Tačiau T.Traversas įsitikinęs, kad miestai, kurie traukė ir traukia imigrantus – Londonas, Niujorkas, Torontas – tikrai neišsigimė. „Ar yra kokių požymių, kad tokie miestai blogai funkcionuotų? Visame pasaulyje jie vertinami su didžiausiu susižavėjimu.”