Statybininkai kai kuriuos pradėtus projektus, keičiantis aplinkybėms rinkoje, gali nutraukti
Metų pradžioje šoktelėjęs nekilnojamojo turto sandorių skaičius pastaruoju metu mažėja visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose. Sandoriuose fiksuojamos vidutinės būsto kainos gerokai mažesnės nei nurodomos skelbimuose.
Nekilnojamojo turto vystytojai svarsto, ar spės laiku pasitraukti ir nutraukti galbūt nebepelningus projektus.
Sandorių mažėja
Nekilnojamojo turto kainos šiais metais augo beveik visoje Lietuvoje, tačiau būsto pirkimo–pardavimo sutarčių ėmė gerokai mažėti. Tai rodo, kad nepaisant atlyginimų augimo, būstas tampa vis sunkiau įperkamas.
Banko „DnB Nord” Ekonominių tyrimų padalinio vadovas Vadimas Titarenko pripažįsta, kad aktyvumas gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje slopsta. Registrų centro duomenimis, nuo šių metų kovo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje mažėja prekybos būstu sandorių skaičius.
Kovą Vilniuje buvo užfiksuota apie tūkstantį būsto pirkimo–pardavimo sutarčių, o birželį – jau tik 600. Kaune ir Klaipėdoje minėtu laikotarpiu sandorių sumažėjo nuo maždaug 700 iki 300.
Būstas neįperkamas
Bankininkai skaičiuoja, kad vidutinį atlyginimą (apie 1500 litų atskaičius mokesčius) gaunantis žmogus, paėmęs vidutinio dydžio paskolą (apie 300 tūkst. litų), jai grąžinti turėtų skirti 80 proc. mėnesinių pajamų, nors dar praėjusių metų pabaigoje šis rodiklis siekė 60 proc. „Hansabanko” Nekilnojamojo turto skyriaus vadovas Mindaugas Griežė teigia, jog tai liudija, kad Lietuvos gyventojams, gaunantiems vidutines pajamas, būstas yra neprieinamas.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, sparčiai augančios kasdienių produktų ir energijos išteklių kainos verčia gyventojus perskirstyti savo išlaidas. Dėl kylančių kainų dalis gyventojų nebepajėgs įsigyti būsto ir atsisakys planų skolintis. Taip pat turėtų daugėti asmenų, nepajėgsiančių grąžinti paskolas.
Tikisi valstybės paramos
Nekilnojamojo turto bendrovės, pajutusios būsto pirkimo bumo pabaigą, skatina valdžią prisiimti daugiau statybos išlaidų ir taip padaryti būstą įperkamesnį.
„Infrastruktūros plėtra primetama paprastam žmogui. Pažiūrėkite į kylančius ištisus naujus rajonus, su gatvėmis, visa infrastruktūra, komunikacijomis. Visame pasaulyje infrastruktūros plėtrą remia valstybė, savivaldybės. Lietuvoje šios statybos bendrovių išlaidos krinta ant būsto pirkėjų pečių”, – sakė statybų bendrovės „Ranga IV” vadovas Laimutis Pinkevičius.
Socialinė ir inžinerinė infrastruktūra sudaro iki dešimtadalio būsto kainos. Jei dalį išlaidų prisiimtų savivaldybės, būsto kainos sumažėtų. Rinkos dalyvių teigimu, infrastruktūros plėtrą savivaldybės galėtų finansuoti iš nekilnojamojo turto mokesčio.
Bendrovės „Eika” direktorius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis tvirtino, kad gyvenamojo būsto poreikis Lietuvoje dar nėra patenkintas ir kasmet reiktų pastatyti po 8 tūkst. naujų butų.
Gresia nauji mokesčiai
G.Nausėdos teigimu, valdžios vyrai neturėtų kištis į pagaliau rimstančią nekilnojamojo turto rinką. „Argi mes norime paskatinti naują infliacijos šuolį?” – retoriškai klausė jis.
Jo manymu, jau po rinkimų gali būti pagaliau apsispręsta naikinti mokesčių lengvatas imantiems paskolą būstui. Taip pat gali būti sugrįžta prie visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio idėjos.
G.Nausėdos teigimu, pastaruoju metu nepakankamą būsto pasiūlą lemia ne valstybės ribojimai, o pernelyg mažas statybos įmonių pajėgumas.
„Esu priverstas atsisakyti daugiau nei 200 mln. litų vertės užsakymų, nes nėra kam dirbti”, – apgailestavo L.Pinkevičius.
Kainos nemažės?
Bankų ekspertai sutaria, kad aukštos būsto kainos ir didėjančios palūkanos sumažino galimų pirkėjų skaičių, todėl statytojai priversti aršiau konkuruoti dėl klientų. Tikėtina, kad dėl susiklosčiusios padėties pirmiausia pigs senos statybos ir prestižinis būstas.
„Ypač daug nerimo kelia Klaipėda. Čia 2007–2009 m. daugiausia planuojama pastatyti ne ekonominės, o vidutinės ir prestižinės klasės būstų, kurių kaina viršija 6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Didesnė tikimybė, kad prestižinis būstas pirmiausia pigs būtent Klaipėdoje”, – sakė M.Griežė.
R.Dargis tvirtino, kad susiklosčius nepalankiai nekilnojamojo turto rinkos situacijai, gali tekti atsisakyti kai kurių jau pradėtų rengti projektų.
Negaus pelno
Tačiau kai kurių rinkos dalyvių teigimu, kainoms mažėti nėra kur. Jie skuba atremti ir teiginius, esą kainos smunka gretimose valstybėse.
„Aš matau ne kainų smukimą, o mažų statybos įmonių bankrotus. Mano vadovaujamos įmonės pajamos pernai siekė 260 mln. litų, pelnas – tik 1,5 mln. litų. Ką galima padaryti su tokiu pelnu? Kainos negali mažėti, nes statybininkai net neturi už ką įsigyti įrangos ir padidinti darbo našumo”, – kalbėjo L.Pinkevičius.
Išaugo sąnaudos
Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikino, kad per 10 metų gerokai išaugo nekilnojamojo turto projekto kaina ir pailgėjo vykdymo laikas. Pavyzdžiui, žemės kaina pakilo nuo 10 iki 40 proc. projekto vertės, anksčiau projektą suderinti užtrukdavo pusmetį, dabar – metus. Ilgai užtrunkantis projektų derinimas įšaldo investuotojų lėšas ir mažina pelną.
Vis dėlto banko „DnB Nord” ekspertas V.Titarenko įsitikinęs, kad nekilnojamojo turto bendrovės iš ko mažinti kainas: „Manau, kad per ilgesnį laikotarpį statybų bendrovės sukaupė rezervą, kad galėtų mažinti kainas.” Jo teigimu, 2005 m. statybos kainų indeksas išaugo mažiau nei 10 proc., o statybų kainos šoktelėjo beveik 50 proc.