Kol buvusi Klaipėdos muzikinio teatro direktorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ruošiasi teismui dėl savo atleidimo, šią meno įstaigą vėl šturmuoja auditoriai. Šįsyk jų akiratyje – teatro pinigai.
Nenupirko instrumentų
Vakar ir šiandien Klaipėdos muzikiniame teatre darbuojasi Kultūros ministerijos Vidaus audito tarnybos vyriausiasis specialistas Gediminas Urnevičius.
Pasiteiravus, kokiu tikslu jis atvyko į uostamiestį, specialistas teigė, kad aiškinsis dėl kai kurių biudžeto lėšų panaudojimo Klaipėdos teatre. „Pavyzdžiui, teatrui buvo skirta pinigų įsigyti muzikos instrumentų.
Metai baigiasi, o lėšos tam tikslui nebuvo panaudotos. Todėl ministerija ir nusprendė patikrinti, kokia situacija”, – tvirtino G.Urnevičius.
Muzikinio teatro atstovas spaudai Ovidijus Petkevičius aiškino, kad auditorius gilinasi į ne iki galo padarytus darbus. Esą yra neapmokėtų sąskaitų, kurios pateiktos pagal A.Žigaitytės-Nekrošienės žodinius sutarimus.
„Labiausiai tai susiję su projekto „Muzikinis pajūris” reklama. Teatrą skambučiais atakuoja įvairios organizacijos, kurios pasitikėjo buvusios vadovės žodžiu. Kol kas yra pakankamai įvairių dalykų, tačiau daryti išvadas, be abejo, dar anksti. Reikia palaukti audito išvadų”, – mįslingai kalbėjo O.Petkevičius.
Projektas – nuostolingas
G.Urnevičius pabrėžė, jog yra komandiruotas tik dviem dienoms, todėl nereikia tikėtis išsamios teatro veiklos ataskaitos.
Tačiau panašu, kad iš direktorės pareigų atleidus A.Žigaitytę-Nekrošienę, kyla vis naujų nesusipratimų.
Teatro užkulisiuose kalbama, kad įstaigai gresia rimta finansinė krizė.
Ją esą galėjo paskatinti ir projektas „Muzikinis keltas”, kuriuo buvusi direktorė labai didžiavosi.
Nors Smiltynės perkėla keltą, kuriame vyko renginiai, suteikė už dyką, jau dabar aiškėja, kad projektas buvo nuostolingas. Iš įvairių įmonių, kurios prisidėjo prie projekto įgyvendinimo, vis dar plaukia sąskaitos.
„Pagalį visuomet rasi”
„Kas sakė, kad „Muzikinis keltas” buvo nuostolingas?” – klausimu į klausimą atsakė A.Žigaitytė-Nekrošienė.
Pateikus preliminarius skaičius, buvusi direktorė tikino, kad jie yra ne tokie, kokius ji žinanti.
„Ir nežinau, ar plaukia sąskaitos faktūros, ir nežinau, už ką plaukia”, – pabrėžė pašnekovė.
Ji aiškino, kad problema kilo todėl, kad kultūros ministras Jonas Jučas ją atleido nesibaigus finansiniams metams.
„Prašiau, kad ministras man juos leistų pabaigti. Žinojau, kas, iš kur ir kaip bus dengiama, kaip tuos finansinius metus užbaigsiu. Kadangi teatre jau nesu du mėnesius, negaliu atsakyti už tuos žmones, kurie gali suvedinėti sąskaitas nežinodami, kokie mano planai ir iš kur bus lėšos. Tačiau tie žmonės, kurie teigė, kad tas keltas nuostolingas – tai čia jų ataskaitos. Jei nori mušti, pagalį visuomet rasi”, – liaudies išmintį pasitelkė A.Žigaitytė-Nekrošienė.
Įdarbino dukrą
Įtarimų kelia ir tai, kad „Muzikinio kelto” projekto įgyvendinimas iš dalies buvo patikėtas bendrovei „Informacijos vadybos agentūra”.
Su ja teatro direktorė sutartį sudarė dar 2006 metų pabaigoje, tačiau šiemet kovą ją pakoregavo.
Už tai, kad bendrovė teiktų informacijos vadybos įstaigoje ir konsultavimo paslaugas, teatras buvo įsipareigojęs kas mėnesį mokėti 2,9 tūkst. litų, o pagal pakoreguotą sutartį – 3,5 tūkst. litų.
Šiai bendrovei už „Muzikinį keltą” buvo pažadėta 15 proc. pelno.
Neoficialiai buvo kalbama, kad vilniečių bendrovę A.Žigaitytė-Nekrošienė pasirinko galbūt net supainiodama viešuosius ir privačius interesus, nes agentūroje esą dirbo jos giminaičių.
„Informacijos vadybos agentūros” direktorė Imandra Daukšienė tokias kalbas paneigė.
„A.Žigaitytės-Nekrošienės dukra mūsų agentūroje nedirba. Ar dirbo? Nedirbo, ji buvo tik pasamdyta pagal autorinę sutartį projektui „Muzikinis keltas”. Ji buvo administratorė”, – sakė I.Daukšienė.
Atleidus iš darbo A.Žigaitytę-Nekrošienę, teatras su agentūra sutartį nutraukė. Abejonių kelia dar vienas buvusios direktorės sprendimas – teatrą reklamuoti lauko stende autostradoje, Raseinių rajone.
Reikalauja grąžinti litus
Kultūros ministerija reikalauja, kad A.Žigaitytė-Nekrošienė grąžintų 15 tūkst. litų.
Šie pinigai kompozitorei buvo sumokėti už sukurtą operą-fantasmagoriją „Frankenšteinas”.
Ją Muzikiniam teatrui A.Žigaitytė-Nekrošienė perdavė tuomet, kai jau buvo tapusi direktore.
Tačiau neaiškumų kilo todėl, kad pagal sutartį kompozitorė turėjo sukurti muzikinį kūrinį, o sukūrė libretą – literatūros kūrinį. Už tokį darbą autoriams įprastai mokama 2-3 tūkst., o ne 15 tūkst. litų.
A.Žigaitytė-Nekrošienė tokį sprendimą apskundė Kultūros ministerijos Darbo ginčų komisijai.
Ši kultūros ministrui J.Jučui pasiūlė įpareigoti laikinai Klaipėdos muzikinio teatro vadovo pareigas einantį Ramūną Kaubrį išsiaiškinti autorinių kūrinių užsakymo sutarčių sudarymo aplinkybes, 2005 metų Autorinių sutarčių ir aktų registracijos žurnalo įrašų taisymo aplinkybes, bei nustačius galimus dokumentų klastojimo faktus, kreiptis į teisėsaugos organus.
„Šitas juridinis kazusas irgi yra teisme. Tuomet vos krutantis teatras vienu ypu užsimojo pastatyti penkis nacionalinius veikalus. Ir kaip tik ant to skersvėjo, kai buvo pasirašomos sutartys kūriniams įsigyti, tapau direktore. Dabar aš, kaip vadovė, turiu atgauti iš savęs, kaip fizinio asmens, pinigus už mano kūrybą. Teatras įsipareigojo pastatyti mano kūrinį. Tačiau dabar visi drebame dėl tų interesų konfliktų. Negalėjau skubėti su to veikalo pastatymu”, – aiškino A.Žigaitytė-Nekrošienė, paneigdama gandus, kad nei „Frankenšteino” natų, nei žodžių niekas nėra matęs.
Neįteikė padėkos raštų
Dar viena nemaloni buvusios vadovės palikta staigmena tapo Kultūros ministerijos atsiųsti, tačiau nusipelniusių žmonių taip ir nepasiekę padėkos raštai.
„Nežinia, kurį laiką jie pragulėjo. Tačiau nenorime sakyti, kad direktorė tuos padėkos raštus nuslėpė. Jei ji pati negalėjo įteikti, tai reikėjo įpareigoti žmogų, kuris būtų sugebėjęs tai padaryti. Ji nepagalvojo, kad mažas algas gaunantiems darbuotojams toks įvertinimas labai svarbus”, – sakė O.Petkevičius.
Stalčiuje ilgai gulėjo orkestro muzikantei Elvyrai Liutkevičūtei, choro dainininkei Rimai Kastanavičienei ir solistui Šarūnui Juškevičiui skirti padėkos raštai.
„Nežinau, ar tie padėkos raštai buvo nuslėpti, kada jie buvo parašyti ir kada atkeliavo į teatrą. Ir galiausiai, tai visiškai nesvarbu. Jie niekur nedings, gal atsiras dar kokia proga. Visiškai nesureikšminu ir neturiu jokių pretenzijų buvusiai vadovei, nes, atvirai pasakius, iš jos rankų to padėkos rašto ir nenorėjau gauti”, – neslėpė Š.Juškevičius.
Kraičiu didžiuojasi
A.Žigaitytė-Nekrošienė nepraranda ambicijų grįžti vadovauti Klaipėdos muzikiniam teatrui. Todėl ji apskundė kultūros ministro J.Jučo įsakymą, kuriuo buvo atleista.
Paklausta, ar įsakymą skundė, norėdama grįžti vadovauti, ar siekdama kompensacijų, buvusi direktorė tvirtino, kad neskųsti būtų buvę nelogiška.
„Paanalizuokite visą teatro veiklą, kuri buvo man esant ir prieš tai. Tada aiškės, kas griauna teatrą. Pusantrų metų nesileidau į diskusijas, nes kaltinimai būdavo tiek nerimti, kad nemačiau prasmės tai dar eskaluoti spaudoje. Aš dirbau. Ir šiandien turiu kraitį, kuriuo didžiuojuosi”, – teigė A.Žigaitytė-Nekrošienė.