Mąsčiau, ar ne per daug dėmesio skiriama šiam ateiviui iš Archangelsko. Gal ir per daug. O jeigu jis mūsų žiniasklaidai tik didžiųjų nedraugiškų Lietuvai jėgų pakištukas? Gal žmogus ir pats nesusigaudo, kad didžiųjų žaidėjų lentoje tėra pėstininkas? Bet tai esmės nekeičia. Jis yra. Yra ir jėgos, kurios Viktoru disponuoja.
V.Uspaskicho niekas iš Seimo nevarė. Išėjo pats. Matyt, jo šeimininkams taip reikėjo. O ir pačiam jokios naudos iš buvimo Seime. Jeigu verslininkai nesiekia iš politikos daryti verslo, verslininko ir politiko veikla tarpusavyje sunkiai suderinama.
Kodėl V.Uspaskichui vėl prireikė veržtis į Seimą? Juk vieno mandato turėjimas nepakeis jėgų santykio Seime. Manau, ponas Viktoras gavo tokį nurodymą. Jeigu bus išrinktas, prokuratūra prašys panaikinti V.Uspaskicho mandatą ar kitaip riboti jo veiklą (privačios užsienio firmos šiaip sau milijonų nešvaisto). Patenkinti prokurorų prašymą vargu ar užteks Seime balsų. Taigi iki kadencijos pabaigos parlamento darbas bus paralyžiuotas. Žiniasklaida taip pat turės ką veikti. O ko daugiau šio orkestro dirigentams reikia? Galbūt ir pats Viktoras masalas? Daugiausia dėmesio skirdami jam, ar nepražiopsosime tikro imperijos statytinio legalizavimo?
Kad V.Uspaskichas ne vienišas, manau, panaršius po internetą nesunku įsitikinti. Neįsivaizduoju, kad normalūs žmonės kurtų pasakas apie V.Uspaskicho kritikų biografijas.
Gali bet ką rašyti apie V.Landsbergį ar kitą asmenį, stovėjusį prie nepriklausomybės ištakų, niekas neieškos tavo komunistinės praeities, nors ji tokia ir būtų. Kas kita, kai kalbama apie V.Uspaskichą… Asmuo, išdrįsęs prisiliesti prie šventojo Viktoro vardo, išgirs, kad jis penkiasdešimt metų mulkino tautą, tarnaudamas „komuniagoms”, nors tam asmeniui prieš atkuriant nepriklausomybę tebuvo aštuoneri, ilgus metus už grotų praleidusiam politiniam kaliniui segamas epitetas „ištikimas okupantų tarnas”, užėmęs aukštą postą nomenklatūriniame klane… Panašių pavyzdžių galėtume pateikti daugybę. Kas tie „komunistų” demaskuotojai?
Nenorėčiau sutikti su T.Venclovos spėjimu, jog tai gali būti asmenys, turintys psichikos sutrikimų. Nemanau, kad tokie žmogeliai galėtų ištisas paras sekti žiniasklaidą ir ieškoti, kas joje blogai atsiliepė apie poną Viktorą, kuris, pasak vienos moterėlės, pas rinkėjus neatvyksta tuščiomis, tad kaip nebalsuoti už tokį žmogų… Šia proga negaliu nepriminti Gebelso pamokymų savo bendrams: „Meluokit, meluokit… Dešimt kartų pameluosit ir žmonėms parūps, kodėl meluojate. O dvyliktą kartą gal ir patikės.” Taigi neturiu kito atsakymo: Viktoro mylėtojai iš interneto – gerai organizuotos firmelės darbas. Kas užsakovas? Tai jau kitas klausimas. Jeigu prof. T.Venclova teisus, turėtų būti menka paguoda „darbiečiams”.
Tarpukario Lietuvoje nelegaliai veikė Komunistų partija. Ji buvo finansuojama iš Rusijos per tarpines finansines grupuotes. Iš įvairių kagėbistų memuarų, tarp jų ir lietuviškų, sužinome, kad tokios priedangos struktūros veikia iki šiol. Naivu būtų manyti, jog Lietuvos komunistų partija, kuriai, okupavus Lietuvą, į pavadinimą buvo įterptas žodelytis „bolševikų”, kalta dėl Lietuvos okupacijos. Bet ji sudarė „teisėtumo” regimybę. Analizuojant tos partijos anuometinę veiklą matyti, kad ne vien paprasti nariai (kai kurie žmonės stojo į šią partiją, nes patikėjo viešai propaguotomis socialinio teisingumo idėjomis) nenutuokė, kam tarnauja jos vadai. Todėl vėliau didelė dalis tų komunistų ne tik buvo išbraukta iš partijos sąrašų, bet ir atsidūrė ten, kur ir kitų Lietuvos partijų nariai… Šiuos dalykus būtina prisiminti kalbant apie „darbiečius”. Nemanau, jog daugelis Darbo partijos narių tiesiog nesusimąsto, kam tarnauja jų vadai A.Bosas, G.Furmanavičius, L.Graužinienė…
Bolševikams, nesvarbu, kaip jie šiandien vadinasi, didesnių priešų už atskalūnus nėra (kas liks iš partijos, jei visi jos nariai pradės analitiškai mąstyti?). Atvykęs į Lietuvą V.Uspaskichas dar kartą patvirtino šią nuostatą.
Pagyvensim – pamatysim, ar dzūkai spalio 7-ąją užkibs ant jiems mesto kabliuko Alytaus rajone? Jeigu neužkibs, prieš artėjančius Seimo rinkimus bus sukurta nauja valstybės destabilizavimo programa. Juk įvairios „viešųjų ryšių” firmelės tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų nenorės likti be darbo…