Įsigalint stipriausiems klientai nenukentės

Lietuvos rinka yra per maža išgyventi dabar esamam skaičiui pensijų valdymo bendrovių, todėl turinčiosios mažesnius portfelius šio verslo atsisakys.

Tokios nuomonės laikosi kai kurie ekspertai, Lietuvos pensijų fondų rinkoje stebėdami jau prasidedantį fondų susijungimą.

Anot bendrovės „Finasta investicijų valdymas” direktoriaus Andriaus Barščio, pensijų fondų susijungimas yra natūralus šios rinkos procesas, nes dalis rinkos dalyvių turi per mažus portfelius, kad galėtų skirti pakankamai lėšų juos efektyviai valdyti.

„Be to, pensijų reformos pradžioje daugelis dabartinių pensijų fondų valdytojų metė didelius resursus ir pabandė užimti rinkos dalį, tačiau kai kuriems nepavyko ir dabar jie turi rinktis – arba skirti papildomų lėšų pritrauktų lėšų valdymui, arba šio verslo atsisakyti. Pavyzdžiui, jei valdytojas turi tik 5 tūkstančius klientų, net darbuotojus sunku išlaikyti, o jie šioje srityje labai brangūs”, – sakė A. Barštys.

Šio verslo atsisakyti turėtų įmonės, kurių strateginiai tikslai yra nukreipti į tiesioginę savo veiklą – bankininkystę arba gyvybės draudimą.

Iš 10 pensijų fondų valdytojų, Lietuvos rinkoje veikusių dar prieš pusmetį, šiuo metu yra likę 9 – Medicinos banko investicijų valdomus fondus jau perėmė „Finasta investicijų valdymas”. Ši bendrovė perimti fondus ketina ir iš „PZU Lietuva gyvybės draudimo”.

Vis dėlto, anot Vertybinių popierių komisijos Investicijų valdymo skyriaus vedėjo Ramūno Kaklausko, rugsėjo pabaigoje komisija suteikė veiklos licenciją dar vienai valdymo įmonei – „MP Pension Funds Baltic”, veikiančiai pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, ir patvirtino šios valdymo įmonės steigiamų pensijų fondų taisykles. Taigi, pasak R. Kaklausko, aiškios tendencijos, kad pensijų fondų ar jų valdytojų mažėja, nėra.

„Nenorėčiau sakyti, kad fondų yra per daug ar per mažai – šiuos dalykus per ilgesnį laiką sureguliuoja rinka”, – sakė jis.

Ekspertai taip pat pastebi, kad patys pensijų fondų dalyviai dėl fondų konsolidacijos nenukentės, o galbūt ir išloš.

„Tiesioginės įtakos dalyviams nėra. Vis dėlto, jei fondą perimančios įmonės rezultatai geresni, žmonės gali net išlošti, tačiau prognozuoti rezultatus žvelgiant į ateitį sunku”, – sakė R. Kaklauskas.

Anot jo, klientai išlošia ir tuomet, kai perimančiosios įmonės mokesčiai yra mažesni.

A. Barščio teigimu, pensijų fondų konsolidacijos pranašumas yra tai, kad silpnesniuosius perima stipresnės įmonės. Anot jo, fondų valdymu užsiims tik tos, kurios orientuojasi į pinigų investavimą bei valdymą ir gali užtikrinti investavimo kokybę bei patrauklią investicinę gražą. Investavimo mokesčiai vartotojams taip pat turėtų mažėti.

Bet kokiu atveju klientas nepraranda galimybės rinktis – pasikeitus pensijų fondo valdytojui, jis gali išeiti.

SKAIČIAI

Šiemet birželio 30 d. devynių Lietuvos pensijų fondų valdytojų bendra II pakopos fondų investicinių portfelių vertė siekė 1,264 mlrd. litų (873,2 tūkst. dalyvių).

Latvijoje šiuo metu veikia 10 pensijų kaupimo bendrovių. Jų valdomas turtas birželio pabaigoje sudarė 889 mln. litų, dalyvių skaičius – 942 240.

Estijoje veikia 5 bendrovės. Jų bendra II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė – 2 065 mln. litų (477 880 dalyvių).

Lenkijoje II pakopos pensijų kaupimo veikla užsiima 15 pensijų kaupimo bendrovių. Bendrai valdomo turto vertė praėjusių metų birželį sudarė 550 mln. litų (dalyvių skaičius – 12 718 185)*.

*Vertybinių popierių komisijos pateikti duomenys apie kaimynines šalis nėra oficialūs – gauti susirašinėjant su užsienio šalių priežiūros institucijomis

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.